Atraskite tikrąją Afriką
Jeigu ir jūs norite pajusti tikrąją Afriką ir ypač artimą sąlytį su jos gamta, žmonėmis, keliaukite į Gambiją.
Gambija – įsikūrusi ant Atlanto vandenyno kranto, dar vadinama besišypsančiu Afrikos krantu, yra vienas iš mažiausių kraštų įsikūrusių Juodajame Žemyne. Beveik visa šalis apsupta Senegalo, išskyrus nedidelę Atlanto vandenyno pakrantę. Šalies plotis svyruoja nuo 24 km iki 80 km, ilgis iš rytų į vakarus apie 470 km, visa jos teritorija užima 11 300 km². Nors ir šalis maža, tačiau tikrai turi ką parodyti turistams.
Savaitę keliavusi po šalį, išskirčiau įdomiausias vietas, kurias būtinai vertėtų aplankyti čia lankantis.
Fathal laukinės gamtos rezervatas, kurio dydis yra maždaug 6000 hektarų. Parke saugoma miško teritorija, taip pat suteikiama turistams galimybė pasivaikščioti su liūtais. Tai viena iš populiariausių šio parko atrakcijų. Reiktų paminėti, kad tai viena iš penketo šalių, kuriuose ši paslauga suteikiama. Vos keliu metru atstumu, gali eiti taku su gyvūnų karaliumi tituluojamu liūtu. Šie nuostabūs gyvūnai sveria iki 250 kg, patelės žymiai mažesnės, sveria iki 136 kg. Tad pasivaikščiojimas tikrai palieka neišdildoma įspūdį.
Dar viena vieta kuria vertėtų aplankyti – Baobabų sala. Į šią vietą vykstama motorinėmis valtimis Salumo upe, kurios ilgis 250 km. Vykstant laivu atsiveria nuostabios panoramos, o saloje auga neįtikėtinai seni medžiai. Šių medžių pavadinimas kilo iš prancūzų gamtininko ir keliautojo Michel Adanson pavardės, jis pirmasis aprašė tikrąjį baobabą Senegale. Medžiai užauga iki 5–25 m (30) aukščio, kamieno skersmuo iki 7 m (11 m). Nepaisant to, kad jie užauga labai dideli, šie medžiai auga itin lėtai, ir tai turbūt susiję su retais liūčių sezonais. Iš baobabo vaisiaus daromos sultys, kurios, tikrai, skanios, taip pat suskaldžius vaisių galima valgyti. Visai netoli šios vietos yra paukščių sala, kurioje gyvena egzotiški sparnuočiai.
Carabane sala – svarbiausias prekybos taškas. Šioje saloje, laikas atrodo tarsi sustojęs. Saloje nuostabūs vaizdai, pakrantėje didžiulės kriauklės ir beveik nėra turistų. Kolonijiniais laikais, tai buvo vienintelis išėjimas į Atlanto vandenyną. Iki pat šių dienų čia stovi nepaliesta bažnyčia ir vergų namai.
Dindefelo krioklys, Kedugu pietuose – tai dar vienas turistų traukos objektas. Norint patekti prie 100 metrų aukščio krioklio, lauks valandos trukmės nesunkus žygis. Šiame regione gyvena basariai.
Basarių šalyje, gyvena necivilizuotos gentys. Mažos populiacijos (Bedik gentis – 7 tūkst. gyventojų ir 1,5 tūkst. basarių) gentys atstovauja savo kultūrą ir nori pažinti kitas. Tai saugiausia ir labiausiai laukinė Senegalo žemė, sparčiai nykstanti vakarinėje Afrikoje. Gentys išsaugojusios savo kalbą ir išvysčiusios savo kultūrą. Tai animalistine ir krikščionybės elementais paremta religinė bendruomenė, saugoma UNESCO paveldo sąrašo. Basarių moterys dažnai pusiau neprisidengusios. Lankantis Salemte – seniausioje basarių žemėje užsukama ir į Bediko kaimą.
Šalyje taip pat galima apsilankyti kaimeliuose, kuriuose rasite vietinius gyventojus. Pamatysite jų buitį, žaidžiančius vaikus.
Gastronominiu požiūriu daugelis Afrikos šalių negali varžytis su tokiais gurmanų vertinamais kraštais kaip Pietryčių Azija ar Indija, Senegalas – ne išimtis. Maistas čia skanus, bet vienodas – jau minėtas aštrus žuvies troškinys su ryžiais thiéboudienne, laikomas nacionaliniu patiekalu. Jei senegaliečiai valgo tik kartą per dieną (o tai – dažnas atvejis), tai būtent thiéboudienne.
Vietoje ryžių gali būti kuskusas ar kitos kruopos, o ypatingomis progomis troškinys dar paskaninamas žemės riešutų pasta. Valdant prancūzams, žemės riešutai buvo pagrindinė Senegalo eksporto prekė, vėliau šalies eksporto mastai gerokai sumenko, bet vietiniams tai – vis dar svarbi kasdienio raciono dalis. Žemės riešutai lėtai skrudinami karštame smėlyje, ir tuomet sūdyti arba saldinti pardavinėjamo tiesiog gatvėse visokio dydžio pakuotėse – praalkusiam senegaliečiui žemės riešutai – užkandis Nr. 1.
Jeigu norite aplankyti neįprastas vietas, kuriose pažinsite egzotiką, keliaukite į Afriką.
