Kelionėje į Rodo salą

Sala, kurioje  kadaise stūksojo Rodo kolosas – vienas iš 7 pasaulio stebuklų; sala laikoma saulės dievo Helijaus gimtine; sala, daugiausiai Europoje turinti saulėtų dienų  – tai Rodas.  Ten aš ir nuvykau rugsėjo mėnesį ieškoti saulės šilumos.

Šilumą radau, rugsėjo gale net +32 šilumos, jūra ir šilta. Reikėtų paminėti, kad salą vienoje pusėje skalauja Egėjo, kitoje – Viduržemio jūra. Deja, smėlio paplūdimių čia mažai, ir pagrinde akmenuoti. Rodo salą galima pavadinti kurortine, todėl daugiausiai pramogų joje rasite prie vandens: žvejyba, plaukiojimas laivais, vandens sportas. Žinoma, salą galima pamatyti ir iš kitos pusės.

Viena jų – Rodo miestas, kuris 5-3 a. pr. Kr. buvo vienas svarbiausių Graikijos miestų. Vėlesniais laikais Rodą valdė Romos imperija, Bizantija, Šv. Jono ordinas, turkai, italai. Rodo senamiestis yra įtrauktas į Unesco pasaulio paveldo sąrašą. Senamiestyje, kuris buvo įkurtas 5 a. pr.Kr., pagrindinis senamiesčio akcentas – XIV a. pastatyti Didžiųjų Magistrų, kurie vėliau buvo atsitiktinai susprogdinti, bet XX a. atstatyti. Rūmuose veikia dvi salės – viduramžių ir antikinio Rodo. Svarbiausia, ką jūs turite čia pamatyti – centrinį rūmų kiemą, pagrindinius vartus bei Medūzos salę. Visai šalia, tarp Magistrų rūmų ir uosto, galite pasivaikščioti Riterių gatve – viena iš žymiausių vietų senamiestyje. Būdami senamiestyje aplankykite Archelogijos muziejų, įsikūrusį gotikinėje kryžiuočių ligoninėje, kuri buvo statoma nuo 1440 iki 1480 m. Garsiausias eksponatas muziejuje – Afroditės statula. Nepraleiskite progos užeiti į Bizantijos ar Dekoratyvinio meno muziejus. Pirmame iš jų eksponuojama nuostabi ikonų ir freskų kolekcija. Muziejus įsikūręs bizantiškoje bažnyčioje, kuri vėliau tapo Kryžiuočių katedra, o dar vėliau buvo paversta į Enderumo mečetę. Iš lėto vaikščiodami po Rodo senamiestį rasite Mosque of Rejep Pasha mečetę, pastatytą 1588 m. Ši mečetė yra viena įspūdingiausių iš keturiolikos senamiesčio mečečių. Aptiksite žydų kvartalą ir kankinių aikštę, pavadintą – Plateia Avraion martyron, visiems nukentėjusiems koncetracijos stovyklose atminti. Taip pat senamiestyje atrasite Ahmeto Havuzo biblioteką, Suleimano Galingojo mečetę, žyminčią Suleimano Rodo užkariavimą, Šv. Paulius bokštą, Afroditės vartus. Nepamirškite ir naujamiesčio, kuriame turite aplankyti Mandaraki uostą. Čia pasigrožėsite jachtomis, galėsite užsisakyti ekskursiją laivu, rasite Nacionalinį teatrą. Už Mandaraki plyti Naujoji turgavietė – Nea Agora, kurioje akys mirga nuo suvenyrų prekystalių, begalės nedidelių barų ir kavinių.

Tačiau viena populiariausių lankytinų vietų Rodo saloje, Lindos miestelis, kuris stebina sniego baltumo namukais ir tokiomis pačiomis baltomis siauromis gatvelėmis. Ant uolos išdidžiai pūpso antikinio akropolio sienos. O romantiška atmosfera juntama kiekviename žingsnyje.

Lindos įkūrė dorėnai X a.pr. Kr. Per keletą šimtmečių miestas išaugo į svarbų prekybinį uostą. Tačiau vėliau, Lindos populiarumą nurungė V a.pr.Kr. įkurtas Rodo miestas, tapęs neoficialia salos sostine.  Klestėjimo metu bene ryškiausias Lindos Akropolio statinys buvo Atėnės Lindijos šventykla. Tačiau ankstyvaisiais viduramžiais statiniai buvo apleisti, o XIV a. ant akropolio griuvėsių iškilo Šv. Jono ordino riterių tvirtovė.  Akropolyje ir šiandien galima išvysti šiuos statinius (tiksliau, jų liekanas): Atėnės Lindijos šventyklą, iškilusią prieš 2300 metų; Šventyklos propilėją – monumentalius laiptus, vedančius į D formos stoją (buvusią dengtą kolonadą); III amžiuje statytos romėnų šventyklos liekanas. Į pagrindinę archeologinę zoną veda senoviniai laiptai, statyti graikų II a.pr.Kr. Akropolyje taip pat galima pamatyti Šv. Jono ordino riterių statytos tvirtovės griuvėsius.

Akropolio papėdėje susispietę baltutėliai namukai – neaukšti ir labai simpatiški. Jų išvaizdai įtakos turėjo ir Graikijos, ir Bizantijos, ir Artimųjų Rytų architektūros stiliai. Keletas pagrindinių senamiesčio gatvių yra „paaukotos“ turizmui. Jose susigrūdusios suvenyrų parduotuvėlės, o kiemeliuose tvarkingai sustatyti restoranų staliukai laukia išalkusių turistų.

Norintiems truputi ekstrymo – siūlau apsilankyti Septynių šaltinių slėnyje. Pasakojama įdomi legenda: šių šaltinių vanduo esą nuplauna nuodėmes.  Tačiau panorėjusieji nuodėmių atleidimo turi pasiryžti pereiti 150 m ilgio koridorių, kuriame tvyro nakties tamsa.

Lankantis Rode, siūlomos ekskursijos į kitas salas, viena jų -Symi. Symi sala yra viena mažiausių Dodekaneso salyne. Natūraliomis kempinėmis garsėjantis žemės lopinėlis „plūduriuoja“ į šiaurę nuo Rodo, maždaug devyni kilometrai nuo Turkijos krantų. Sala nėra  didelė, ilgis rytų – vakarų kryptimi vos 13 km, šiaurės – pietų tik 8 km. Joje šiuo metu gyvena apie 2500 žmonių. Pagrindiniai gyventojų pragyvenimo šaltiniai – turizmas ir žvejyba.

Gražioji Symi sala padalinta į keletą sričių: išsidėsčiusį aplink uostą žemutinį miestą, vadinamą Yialos ir viršutinį miestą – Chorio arba Ano Symi. Pedi įlanka, nedidelis žvejų kaimelis Nimborios, Marathounda ir Panormitis yra kitos nedidelės apgyvendintos salos vietovės.

Chorio – senamiestis, kurį pasieksite nuo uosto lipdami senoviniais laipteliais. Ši miesto dalis nustebins nuostabiomis alėjomis. Yialos – uosto teritorija pakerės grožiu kiekvieną. Žavesio suteikia pastelinių spalvų, neoklasikinio stiliaus nameliai, siauros miesto gatvelės, uostas ir jame prišvartuoti laivai ir laiveliai.

 

 

Ką sužavėjo keletas Rodo vaizdų, kviečiu apsilankyti čia. Pamatyti, pajusti, paragauti ir viską aplankyti patiems.