MADEIRA

Madeira – kitaip dar vadinama ugnikalnių sala užima 741 kv.m ploto. Atlanto vandenyne esanti sala yra tik 57 km ilgio, o plačiausia vieta tesiekia 23 km. Salos kraštovaizdis yra išskirtinis ir įvairus. Madeiros oro uostas anksčiau buvo pagarsėjęs dėl itin trumpo pakilimo tako, todėl net ir patyrę didelių orlaivių pilotai liedavo prakaitą čia tupdydami lėktuvus. 1400 metrų ilgio take 1977 m. įvyko aviakatastrofa, todėl iškart takas buvo prailgintas papildomais 400 metrų. Visgi 2003 m. inžinieriai sugalvojo padvigubinti jo ilgį, pratęsdami pakilimo taką virš Atlanto vandenyno. Šią dalį laiko net 180 masyvių, 70 m aukščio kolonų. Tik nuskridusi į šalį sužinojau, kad šis oro uostas priskiriamas prie septynių pavojingiausių pasaulio oro uostų.

Funšalis – pagrindinis miestas ir administracinis centras. Iš Funšalio yra kilęs žymus futbolininkas Kristianas Ronaldo, kurio garbei salų sostinėje pastatytas paminklas ir netgi muziejus, kuriame futbolo gerbėjai gali įsigyti suvenyrų su garsenybės parašu.

Neverta pamiršti ir to, kad Funšalis – ne tik sostinė, bet ir itin svarbus, ne tik pačiai Madeirai, uostas. Taigi romantiškas vakaras, besigrožint prisišvartuojančiais ir jūros horizonte dingstančiais laivais, skanaujant jūros gėrybes ir besimėgaujant autentiška dvasia – garantuotas.

Apsistojus viešbutyje, išsiruošiame pasižvalgyti po miestą. Mercado Dos Lavradores – žymusis Funšalio turgus – atidarytas 1940 m. Čia galima rasti visokių įdomybių, pvz., ananaso ir banano hibridą – bananasą, anoną, marakujos. J Susipažinti su vietinių augalų ir gėlių rūšimis, nusipirkti šviežiai sugautų žuvų. Viena iš įdomesniųjų –  juodoji kalavija. Tiesa, turgus veikia rytais vos porą trejetą valandų.

  

Funšalio centre rekomenduočiau paieškoti funikulieriaus ir pakilti į Montės kalną. Po kojomis atsiveria puikūs Madeiros sostinės vaizdai: bažnyčių bokštai, gėlėtos aikštės, raudonstogiais nameliais aptupdyti žali statūs šlaitai… Iš aukštai išvysite platų Atlanto vandenyną su jaukiame Funšalio uoste besiilsinčiais laivais. Montės kalno viršuje stūkso svarbi miesto bažnyčia, išsiskirianti įspūdingo aukščio laiptais, taip pat botanikos sodas, kuriame gausu ne tik įvairių augalų, bet gyvena ir egzotinių papūgų. Viena smagesnių ir įspūdį ilgam palikusių pramogų, kurią išbandžiau su dideliu entuziazmu – nusileidimas žemyn nuo kalno atgal į Funšalio senamiestį kelis kilometrus vos per kelias minutes asfaltuotu taku su transporto priemone, kurios niekur kitur nerasi, – toboganu. Toboganas – tai pintas roges primenti dvivietė transporto priemonė, naudojama nuolydžiuose keliuose (nuokalnėse). Šiaudinėmis skrybėlėmis pasipuošę vietos vežikai (correiros) žmones šiomis rogėmis Madeiroje stačiomis gatvėmis stumdo jau 200 metų. Tai gana greita (pasiekia iki 48 km/val. greitį), tačiau saugi keliavimo priemonė ir tikrai smagi turistinė pramoga. Nors ir teko pastovėti gana nemažoje eilėje, norint išbandyti šią pramogą, tačiau sugaištas pusvalandis tikrai atsiperka su kaupu.

  

Madeira – tikras rojus žuvies ir jūros gėrybių mėgėjams. Gausybė patiekalų saloje ruošiama iš žuvies, įvairių moliuskų, o daugiausiai – apie 350 – iš Portugalijos virtuvės skanėsto – menkės. Mano dėmesį patraukė juodoji kalavija, dar vadinama espada. Tai populiariausias žuvies patiekalas Madeiroje. Espados gyvena 800 metrų gylyje ir tik naktį, šioms pakilus į 500 metrų gylį, vietinio žvejų kaimelio žvejai jas sugauna. Žuvis gali būti patiekiama kepta, virta arba troškinta vyne. Kiekviename restorane, kur ją užsisakydavau, ji buvo kas kartą gaminama vis kitaip, tačiau dažniausiai patiekiama su bananu.

Dar vienas patiekalas, kurio niekaip negalėjau atsisakyti – sluoksniuotos tešlos portugališki pyragaičiai su plikytu kremu.

    

Tiesa, punšas – populiarus Madeiros gėrimas – skirtas ne man. Nors viešbučio savininkas pagamino keletą jo rūšių, šis gėrimas manęs labai nesužavėjo. Vyną Madeiros saloje būtų galimą pavadinti skystuoju auksu, mat madeiriečiai daugiausia pajamų gauna būtent iš vyndarystės. Madeiros 19–20 laipsnių stiprumo vynas ypatingas ne tik savo skoniu, bet ir istorija. Sakoma, kad kadaise jūreiviai keliautojai visai atsitiktinai pastebėjo, kad šiltai palaikius vyną jo skonis tampa kitoks. Dabar vynas laikomas aukštoje temperatūroje pusmetį, vėliau fermentacijos procesas stabdomas įpilant brendžio, o tada jau ne vienus metus toliau brandinamas ąžuolo statinėse. Viena iš garsiausių salos vyninių, įkurta prieš 200 metų „Blandy‘s“, leis mėgautis ekskursijomis po vininę bei paragauti įvairių rūšių vynų – nuo sauso iki itin saldaus. Kad ir koks Funšalis būtų nuostabus, keliaujame apžiūrėti salos. Tai, kuo sala iš tiesų gali didžiuotis – tai žadą atimantys skardžiai. Pirmas toks – Kabo Žirau. Nuo sostinės šis gamtos stebuklas nutolęs visai nedaug – nebus nė 20 km. Čia 589 m virš jūros lygio įrengta apžvalgos aikštelė stikliniu pagrindu. Po kojomis matosi Atlanto vandenyno bangos ir uolėtų kalnų papėdė. Nuo aikštelės atsiveria nuostabi Funšalio panorama ir keliasdešimt kilometrų žydro Atlanto vandens.

 

  

Vykstant toliau aplankome Kamara de Loboso kaimelį. Tai labai jauki ant uolų išsidėsčiusi keliasdešimties namų žvejų gyvenvietė, turinti keletą kavinukių ir parduotuvėlių.

Beprotišką Madeiros žavumą vainikuoja ne kas kitas kaip Porto Moniz kaimelis, įsikūręs šiaurės vakarinėje salos pakrantėje. Šis garsėja iš vulkaninių uolienų susidariusiais baseinais, kurie natūraliai prisipildo krištoliniu jūros vandeniu. Tai – puiki vieta ne tik pasigrožėti, bet ir pasimaudyti. 3 800 kv. m teritorijoje vietos yra visiems – mielai lavos baseinuose poilsiauja ir suaugę, ir vaikai, kuriems yra pritaikytos net atskiros erdvės.

 

   

Kaip vieną iš Madeiros unikalumų būtina paminėti ir Sao Lourenco. Tai viena iš retų Europoje likusių žmogaus beveik nepaliestų, natūraliai išlikusių vietų. Uolos, jūra ir motina gamta sukūrė itin įspūdingą reginį – kuria kryptimi bežiūrėtum, negali atsigrožėti.

  

Geriausias būdas susipažinti su neįprasta ir akį traukiančia Madeiros augmenija ir yra pasivaikščiojimas levadų takais. Levadomis vadinama drėkinimo sistema, kuri išraizgiusi visą salą. Bendras levadų ilgis 57 km ilgio saloje iš viso siekia daugiau kaip 2 500 km. Pagrindinė jų funkcija – iš vandens rezervuarų ir drėgnų vietų nugabenti vandenį daugiausia į šiaurinę salos dalį, nes čia saulė jo išgarina daugiausia. Šiais kanalais keliaujančiu vandeniu aprūpinami vynuogynai, vaisių ir daržovių sodai, bananų plantacijos. Beveik šalia visų kanalų įrengti siauri pėsčiųjų takeliai. Tai geriausias būdas pažinti labai seną ir augmenijos gausų mišką. Takeliais pasiekiamos pačios atokiausios vietos, prie kurių nepavyksta priartėti nei automobiliu, nei motociklu.

Kelionę pradedame kildami į apžvalgos aikštelę Eira do Serrado. Vaizdas tiesiog užgniauš kvapą. Iš čia matyti nedidelis, kalnų ir debesų apsuptas Kuralio kaimas. Ilgai manyta, kad Kural das Freiro slėnis yra ugnikalnio kraterio dugnas. Curral das Freiras reiškia Vienuolių slėnis. 1566 m. slėpdamosi nuo piratų išpuolių čia prieglobstį rado vienuolės.

Nepamirštame aplankyti ir autentiško Santanos miestelio. Tai – lyg etnografinis muziejus po atviru dangumi. Tokių mažų ir jaukių trikampių namelių, kurie iš pažiūros lyg vienodi, tačiau kiekvienas turi ir savo išskirtinumų, niekur kitur pamatyti neteks. Čia taip pat galima nusipirkti retesnių rūšių orchidėjų sodinukų, ką padariau ir aš.

Paplūdimiai Madeiros saloje yra vulkaninės kilmės, mažesnių ir didesnių akmenų, kai kur beveik primenantys žvyrą. Tam tikrose vietose, priklausomai nuo metų laiko, į krantą vandenynas atneša smėlio ir juo padengia akmenis, pavyzdžiui, tai būdinga Praia Formosa paplūdimiui.  Turint omeny, kad visa sala tarsi iš vandenyno išnyrantis kalnas stačiais krantais, bent kiek lėkštesnė vieta, kur galima įbristi į jūrą, čia atstoja paplūdimį. Calheta – tai vienintelis balto smėlio paplūdimys, įrengtas ramiame užutėkyje. Ir kelionę baigiame restorane su folkloro ansamblio pasirodymu ir fado dainomis. Ir dar kartelį pasimėgaujame espetada – ant iešmo kepta mėsa. Dažniausiai kepama jautiena, tačiau pasitaiko ir vištienos. Šis patiekalas restoranuose patiekiamas su gruzdintomis bulvytėmis ir žaliomis salotomis.

Nepraejus nei menesiui bandom vertinti madeirietiskus sokius po graikisku 󾆠

Posted by Rasa Kiicee on 2015 m. lapkritis 8 d.