Ar jau buvai Jelgavoje?

Ar jau buvai Jelgavoje? Kur tai? Tai ketvirtas didžiausias Latvijos miestas, turintis 61 000 gyventojų. Jelgava įkurta 1265 metais, o miesto teisę ir herbą įgijo 1573 metais. Jelgava yra didžiausias miestas Žiemgalos regione, buvusios Kuržemės ir Žiemgalos hercogystės sostinė (nuo 1578 iki 1795 metų). Jelgava sunkiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje – 1944-aisiais, kai buvo suniokota daugiau nei 90% Jelgavos pastatų. Pokario metais miestas buvo pastatytas naujai, atstatant tik kelis istorinius pastatus. Jelgava yra studentų miestas, nes čia yra Latvijos Žemės ūkio universitetas, įsikūręs Jelgavos pilyje. Seniau čia šeimininkavo Kuržemės hercogas ir prieglobstį sau buvo radęs net Prancūzijos karalius. 1737 m. dabartiniams rūmams pamatus padėjo Kuržemės hercogas Ernstas Johanas Bironas, Rusijos Dvaro architektui Rastreliui pavedęs sukurti naują baroko stiliaus rezidencijos projektą. Rastrelis projektavo ir garsiuosius Rundalės rūmus, Peterhofo rūmus ir Žiemos rūmus Sankt Peterburge.1919 m. pilį visiškai sudegino Bermonto-Avalovo vadovaujamos armijos kariai, kariavę prieš naujos Latvijos Respublikos nepriklausomybę. Nauja nepriklausoma valstybė rūmus atnaujino, bet juos vėl sunaikino Antrojo pasaulinio karo liepsnos. Po karo rūmus atnaujino ir dabar juose šeimininkauja Latvijos Žemės ūkio universitetas. Rūmuose buvo atlikti kasinėjimai, rastos monetos, olandiškos pypkutės, krosnių kokliai, ketaus kolonos. Nors rūmai ir perduoti studentų žiniai, juose tebejaučiamas ankstesnių jų šeimininkų alsavimas – viename iš rūmų korpusų yra hercogų kriptos, kuriose palaidoti 24 Ketlerų ir 6 Bironų dinastijos atstovai. Čia ilsisi ir pirmasis Kuržemės hercogas Gotardas Ketleras – 1587 m. padarytas sarkofagas su jo palaikais yra didžiausia kriptų brangenybė. Kriptos yra restauruotos ir atidarytos lankytojams. Jelgavos Rūmų parkas pradėtas formuoti 1817 m. senųjų rūmų pylimų vietoje. Rūmų saloje įrengtame parke yra romantiški kanalai, tilteliai, rūmų pastatai, Gubernatoriaus salelė – visa tai parką daro vienu iš gražiausių Jelgavoje. Rūmų parke auga keletas senųjų medžių – paprastieji kaštonai, ąžuolas, pilkoji tuopa. Be to, prie rūmų galima pamatyti dar vieną unikalų objektą – Rūmų saloje gyvena laukinių arklių kaimenė.

Kam patinka automobiliai? Jelgavoje yra Tarybinių laikų automobilių kolekcija autoservise „Anru Motors”. Apžvalgai pateikti įvairūs ZAZ, VAZ, GAZ automobiliai. Seniausias automobilis yra 1961 metų GAZ 21, naujausias – 1980 metų VAZ 2103. Visi automobiliai yra idealioje vaizdo ir techninėje būklėje. Visiems automobiliams suteiktas istorinės motoru varomos transporto priemonės statusas.

Jelgava taip pat yra festivalių ir renginių miestas! Kiekvieną vasarą čia būna smėlio skulptūrų festivalis. Pasta saloje, vartus atveria didžiausias Baltijos šalyse smėlio skulptūrų parkas. Kalbant apie pasaulines legendas – reikšmingus istorinius ir šių dienų įvykius, šiemet smėlio skulptūrų parkui pasirinkta tema „Latviai pasaulyje – nuo idėjos iki legendos“. Smėlio skulptūrų parkas, taip pat legendiniai Latvijos išradimai ir darbai prieš 15 metų prasidėjo nuo idėjos, kuri šiandien įgyvendinta didžiausiame Baltijos šalyse smėlio skulptūrų parke. Festivalių metu daugiau nei 218 skulptūrų sukūrė 97 profesionalūs skulptoriai iš 25 šalių. Per 15 metų išgyventos tokios festivalių temos kaip „Rūmų pokylis“, skirta Jelgavos pilies 270-osioms metinėms, „Stebuklų pasaulis“, „Kelionė laiku“, „Cirkas“, „Sportinė dvasia“, „Aukso amžius“, „Kinas“, „Ateitis po 750 metų“, „Afrika“, „Teatras“, „Gyvūnų pasaulis“, „Senovės pasaulis“ ir „Jelgavai 755“. Iš pradžių, kai festivalis vyko Uzvaras parke, skulptūroms sukurti kasmet sunaudota daugiau nei 400 tonų smėlio. Tačiau nuo 2015 metų festivalis vyksta Pasta saloje. Iš daugiau nei 900 tonų smėlio čia buvo sukurtas 75 x 50 metrų pločio smėlio parkas. Šiandien skulptūroms kurti kasmet sunaudojama daugiau nei 1 200 tonų smėlio.

Šalia smėlio skulptūrų yra šamotinių skulptūrų parkas. 2013 metais Jelgavoje buvo įdiegta nauja tradicija – vadovaujant meniniam vadovui Aleksandrui Djačenko įvyko pirmasis didelio formato šamotinių skulptūrų simpoziumas. Šamotinės skulptūros kuriamos iš ypatingai karščiui atsparios medžiagos – šamoto, tai yra su smulkiomis deginto molio dalelėmis sumaišyto molio. Nuo 2014 metų šamotinių skulptūrų simpoziumas Jelgavoje tapo tarptautinių renginiu. Meniniam simpoziumo lygiui ir jo tęstinumui daug įtakos turėjo pasaulinio masto keramiko Peterio Martinsono dalyvavimas. Kartu su juo simpoziume dalyvavo ir tokie talentingi ir žinomi Jelgavos keramikai kaip Aleksandrs Djačenko, Maryte Djačenko ir Ilze Emse-Grynberga. Tema laisva, menininkių nuožiūra. Specialiose šamotui skirtose krosnyse 10 dienų iš įmonės „Latvijas keramika“ šamoto menininkai kuria savo skulptūras. Simpoziumui pasibaigus skulptūros išdeginamos 1100 laipsnių karštyje. Pašto salos Šamotinių skulptūrų parke yra daugiau kaip 20 šamotinių skulptūrų įvairiomis temomis. Kiekvienais metais pasirinktos temos skiriasi: „Kinas“ (2014), „Miestas Ateičiai“ (2015), „Saulėgrįža“ (2016), „Baltų diena“ (2018), „Antikinis pasaulis“ (2019), „Baltų ugnis“ (2020).