Miestas, kur susieina sniego seniai

Nors lauke tamsu ir nėra sniego, bet metas kai artėja Kalėdos ir visi miestai pasipuošę – man labai gražu. Sniego šiuo metu nėra daug ir Latvijoje, Dobelėje, bet balti sniego seniai jau susiėjo. Žiema čia be sniego senių, latviškai vadinamų sniego vyrais, neįsivaizduojama. Seniai linksmi ir šelmiški –ir sniegas jiems visai nebūtinas. Padaryti jie iš Dobelėje veikiančios įmonės gaminamo putų polistirolo. Vietinio žvakių fabrikėlio produkcija virto senių nosimis, akimis, sagomis. Kasmet sueiga pagausėja – pasipildo naujomis figūromis. Ankstesnės – kiek paremontuojamos. Seniai besmegeniai Dobelėje statomi jau ne pirmus metus, todėl po truputį tampa miestelio išskirtiniu „veidu“.

Miestas Dobelė pirmą kartą dokumentuose paminėtas 1254 m. 2004 m., minint miesto 750-ąsias metines atidaryta katalikų Šventosios trejybės bažnyčia, pastatytas miesto laikrodis (architektas Janis Kukša). Mieste išplėtota chemijos pramonė, veikia gamykla „Spodrība“ ir žvakių fabrikas „Baltic Candles“. Veikia kelios siuvimo, maisto pramonės įmonės. O įdomiausia, kad čia 2.3% gyventojų yra lietuviai. Dar viena miesto įžymybė – neseniai rekonstruota istorinė Turgaus aikštė, atgavusi senąjį pavidalą. Ji įrengta 1495 metais, pastačius bažnyčią. Iš visų apylinkių čia suvažiuodavo valstiečių vežimai su prekėmis. Dabar aikštės puošmena – aštuoni fontanai ir senasis šulinys, didžiausias visoje Latvijoje.

Be sniego senių, mieste yra pilis. Livonijos ordino mūrinė pilis yra seniausias pastatas, valstybinės reikšmės kultūros paminklas. Šioje vietoje dar 1000 m. pr. Kr. buvo seniausių Dobelės gyventojų – žiemgalių stovykla. Senojo miesto lankste buvo pastatyta medinė žiemgalių pilis – vienas iš senovės žiemgalių administracinių centrų. Pilis keletą kartų paminėta Eiliuotoje Livonijos kronikoje, pasakojant apie XIII a. vykusias vietinių gyventojų kovas su vokiečių riteriais. Nuo 1279 iki 1289 m. Dobelės pilis atlaikė šešias priešų apsiaustis. 1289 m. nenugalėti žiemgaliai pilį paliko – ją sudeginę, patraukė į Rakčią Lietuvoje. 1335-1347 m. Livonijos ordinas medinės žiemgalių pilies vietoje pastatė mūrinę pilį. Vėliau prie jos buvo pristatyta bažnyčia, įrengtas parkas. Iki 1562 m. pilis buvo įgulos viršininko, kuris buvo ir komtūras (krašto valdytojas), būstinė. Kuržemės – Žiemgalos hercogystės laikotarpiu pilį prižiūrėjo keli komendantai, paskutinysis iš jų buvo kapitonas Kristofas Georgas fon Ofenbergas. Per 1710-1711 m. didįjį marą išmirė beveik visi miesto gyventojai. Ir po 1729 m. Livonijos ordino pastatyta pilis buvo apleista ir pamažu sugriuvo. 2002 m. pradėti pilies griuvėsių konservavimo darbai.