RYGA

Kai kurie keliautojai Rygą vadina gyvu muziejumi prie Dauguvos upės. Latvijos sostinės senamiestis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą kaip eksponuojantis didžiausią Europoje Art Noveau architektūros pastatų kolekciją. Senoji Ryga – tai architektūros ir senovės šedevras. Kadangi čia apsilankyti teko keletą kartų, galiu pasakyti, kad miestą geriausia apžiūrėti pėsčiomis.

Rygos pilis

Rygos pilis, esanti Dauguvos upės dešiniajame krante, yra oficiali Latvijos prezidento rezidencija, taip pat joje įkurtas šalies nacionalinis istorijos muziejus. Pilis pastatyta 1330 m. Vėliau sugriauta ir vėl atstatyta 1515 m.. Joje buvo įrengtos švedų ir lenkų rezidencijos, rusų generalgubernatoriaus būstinė, tačiau 1918 m. paskelbus Latvijos nepriklausomybę, rūmuose įkurta prezidento rezidencija.

„Trys broliai“ (Rygos senamiestyje)

Trys namai Maza Pils (Mažosios pilies) gatvėje yra puikus viduramžių Rygos architektūros pavyzdys. Dešinysis „brolis“ yra pats seniausias, pastatytas XV a. pabaigoje.

Rygos Domo katedra

Įėjimas į katedrą, iš bokšto šono, buvo pastatytas visai neseniai, 19 amžiuje. Iki tol įėjimai buvo tik iš pastato šonų. Pirmą katedros statybų akmenį padėjo pats vyskupas Albertas – Rygos įkūrėjas, kurį, po mirties, čia ir palaidojo. Į katedros sienas ir grindis įmūrytos paminklinės lentelės išliko nuo 14-18 amžiaus, kai Domo katedroje buvo laidojami miesto didikai. Apie 1300-uosius metus katedros statybos buvo baigtos. Statybų procese dažnai keisdavosi statybų planai, stiliai ir medžiagos ir vietoj pirma sumanytų dviejų bokštų, finansiniais sumetimais buvo pastatytas tik vienas. Pastatytas 1595 metais 140-ties metrų bokštas tuo metu Rygoje buvo pats aukščiausias, bet 1776 metais medinės bokšto konstrukcijos apipuvo, ir špilis, kilus stipriam vėjui, ėmė pastebimai svirti, todėl pertvarkos metu buvo nuspręsta bokštą pažeminti iki 90-ties metrų.
Dar nuo viduramžių visoje Europoje buvo priimta bokšto smaigalius puošti gaidžiais. Vienok Domo katedra galėjo pasigirti ypatingu gaidžiu, viena jo pusė buvo juoda, kita – auksinė. Domo katedros gaidys atstojo vėtrungę – rodė vėjo kryptį, o dvi jos skirtingos pusės spalvos turėjo keletą praktinių reikšmių. Jei rygiečiai matė auksinį gaidį – bus sėkminga diena – į Rygą atplaukdavo laivai ir virdavo prekyba, o jei į miestą žiūrėjo juodas gaidelis, vadinasi, vėjas pūtė iš miesto pusės, ir nė vienas laivas negali įplaukti į uostą. O tai reiškė, kad ir pelno iš prekybos nevertėjo laukti.

„Juodagalvių“ gildijos namai

Tai itin svarbus visuomeninis Rygos centras, metraščiuose pirmą kartą paminėtas 1334m. kaip Nauji Didelės gildijos namai, įsikūrę pačioje Rotušės aikštėje. Pastatą statybą finansavo Rygos miestas. Pradžioje jį nuomojo Didelės gildijos pirkliai ir nevedę Juodagalvių brolijos pirkliai, kurie vėliau šį pastatą įsigijo savo nuosavybėn. Dėl padėties visuomenėje juodagalviai vaidino svarbų vaidmenį miesto gyvenime, jų namuose rinkosi tik pačios svarbiausios personos, tarp jų net rusų carai. Kaip vokiečių pirklių klubas brolija egzistavo iki 1939 m. Antrojo pasaulinio karo metu „Juodagalvių“ gildijos namai smarkiai nukentėjo. Atstatyti 2000 m. „Juodagalvių“ gildijos namų kairėje pusėje rasite šv. Petro cerkvę.

Šv. Petro cerkvė

Šv. Petro cerkvė viduramžiais buvo pagrindinė Rygos miestelėnų cerkvė ir priklausė šiems jau nuo neatmenamų laikų. Cerkvės lankytojai buvo privilegijuoti Didžiosios gildijos pirkliai ir Mažosios gildijos cechų amatininkai. Šiandien bokšte įrengtas liftas, keliantis lankytojus iki antros bokšto galerijos 72 m aukštyje. Tai puiki galimybė apžvelgti miestą iš aukštai.

Katės namas

Namas pastatytas 1910 m.. Legenda pasakoja, kad turtingas pirklys (latvis), kuris nepriklausė jokiai gildijai, kurias valdė germanai, pastatė šį namą ir ant stogo iškėlė kačių statulėles, kurių nugaras atsuko į gildijos pusę. Po ilgo laiko pirklio verslas buvo susektas ir katės pasuktos labiau diplomatiška kryptimi.

Mažoji ir Didžioji gildijos

Abu pastatai datuojami XIV a. Šios gildijos buvo pirklių ir amatininkų namais. Šiandien Didžiojoje gildijoje įrengta Filharmonijos salė, Mažojoje gildijoje veikia jaunimo diskoteka.

Mažoji gildija

Gildija – tai miestelėnų sąjunga ar profesinė bendruomenė; jos pradėtos kurti 1221 m. Mažoji gildija įkurta XIII a., pastatas buvo atstatytas kelis kartus. Šiuolaikiškesnis pastatas atkurtas 1864–1866 metais, o 2000 m. pilnai rekonstruotas. Gildijos interjeras gana prabangus: vitražai, gildijos viršininko portretai, sienų piešiniai su miesto vaizdais.

Laisvės paminklas

Laisves paminklas yra viena esminių Rygos centro puošmenų, Brivibas bulvare, šalia senamiesčio. 42 metrų aukščio paminklas atidengtas 1935 m. Jis padarytas iš pilko ir raudono granito, travertino ir gelžbetonio. Viršutinė paminklo dalis susiaurėja ir pereina į 19 metrų aukščio obeliską, kurio viršūnėje yra 9 metrų iš vario pagaminta Laisvės statula – mergina, laikanti tris aukso žvaigždes. Šis paminklas yra Latvijos valstybingumo, vienybės ir nepriklausomybės simbolis.

Rygos juodasis balzamas – tradicinis Latvijos žolelių balzamas, gaminamas įvairias natūralias sudedamąsias dalis maišant į spiritą. Gėrimas 45 % (tūrio) stiprumo. Juodąjį Rygos balzamą XVIII a. sukūrė vaistininkas Abraomas Kuncė. Pasakojama, kad šiuo 24-ių žolelių, šaknų, pumpurų eliksyru išsigydė carienė Katerina. Ilgus metus balzamo gerbėjais buvo Šarlis de Golis bei Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta. Būnant Rygoje jo neparagauti būtų nuodėmė, o tam labiausiai tinka „Riga Black Magic“ kavinė.

Išalkusiems rekomenduočiau Lido miestelį. Lido Lietuvoje nėra toks populiarus kaip Latvijoje. Maistas ne tik visiškai šviežias, bet ir skanus, o populiarumas tiesiog stebina – mokamoje aikštelėje ne taip lengva rasti vietą, eilės kone prie kiekvieno patiekalo, laisvų stalelių milžiniškame restorane vos vienas kitas. Tiesa, nustebino eilių nebuvimas kasose, aptarnavimas jose žaibiškas.