Atraskite Lenkiją

Šilta ir nesisėdi namuose? Keliaujam į Lenkiją, kur visai netoli pasienio stovi Tikocino pilis. 1433 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Tykociną kartu su aplinkinėmis žemėmis perdavė valdyti Smolensko seniūnui Jonui Goštautui. Tais pačiais metais prasidėjo medinės pilies statybos. Po tėvo mirties pilies valdytoju tapo Martynas Goštautas. Apie 1519 m. pilies valdytoju tapo Trakų vaivada Albertas Goštautas. Po paskutiniojo Goštautų giminės atstovo Stanislovo Goštauto mirties pilis atiteko karaliui Žygimantui Senajam, o po jo mirties atiteko jo sūnui karaliui Žygimantui Augustui. Naujasis pilies šeimininkas medinę pilį perstatė į mūrinę. Pilyje buvo įrengti: karališkasis arsenalas, valstybės iždo saugyklos ir biblioteka. 1611-1632 m. pilis vėl buvo rekonstruojama, šį kartą prie pilies pastatytas bastionas. Rekonstrukcijos iniciatorius buvo miesto seniūnas Kristupas Viesiolovskis. 1655 m. Švedų tvano metu pilyje buvo apsistojęs Boguslavas Radvila su savo karine įgula. Taip pat pilyje trumpam buvo apsigyvenęs ir iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pabėgęs Jonušas Radvila. 1655 m. gruodžio pabaigoje pastarąjį didiką, užsidariusį medinėje pilyje apsupo Povilo Jono Sapiegos vadovaujama kariuomenė. Jonušą Radvilą už Kėdainių sutarties pasirašymą norėtą suimti ir teisti, bet jis netikėtai gruodžio 31 d. mirė. Vėliau pilis atiteko Stefanui Čarneckiui, kuris 1698 m. dar kartą rekonstravo pilį. Po jo mirties pilis atiteko Janui Klemensui Branickiui. 1705 m. pilyje buvo susitikę Abiejų Tautų respublikos karalius Augustas II ir Rusijos imperijos caras Petras I. Šios susitikimo metu karalius įsteigė Baltojo erelio ordiną – seniausią ir garbingiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą. Pastarajam įvykiui atminti 1982 m. buvo pastatytas paminklas (autorius Ježis Grigorčiukas), vaizduojantis pasiruošusį skristi bronzinį erelį. 1734 m. pilis sudegė. 1771 m. pilies griuvėsius nuplovė potvynis, o likusius akmenis per I pasaulinį karą 1915 m. vokiečių kariuomenė panaudojo kelių statyboms. Pagal Sankt Peterburge esančius archyvinius dokumentus, kuriuose nubraižytas detalus pilies planas buvo nuspręsta pilį atstatyti. 1961-1963 m. prasidėjo archeologiniai kasinėjimai. Vėliau vyko įvairūs parengiamieji darbai, kol galiausiai 2002 m. prasidėjo pilies atstatymo darbai. Pilies atstatymo kaina siekia 12 milijonų zlotų.

Toliau kelionę tęsiame link Balstogės, didžiausio šiaurės rytų Lenkijos miesto. Anot legendos, miestą įkūrė didysis kunigaikštis Gediminas. Šis miestas XVIII a. priklausė vienam turtingiausių Lenkijos žmonių, šalies etmonui – K. Branickiui. O mieste galite išvysti: Šv Mergelės Marijos arkikatedrą baziliką, Koščiuškos turgaus aikštę, baroko stiliaus miesto rotušę, Šv. Marijos katedrą. Taip pat čia stovi prabangius Branickių rūmai ir šalia jų prancūziško stiliaus parkas. Dėl šio rūmų architektūrinio ansamblio, miestas buvo gavęs Šiaurės Versalio vardą. Nuo pastatymo rūmai ėjo iš vienų savininkų į kitų savininkų rankas, buvo rekonstruojami, 1920 m. vasarą rūmuose buvo įsikūręs Lenkijos bolševikų komitetas. Per II pasaulinį karą buvo sunaikinta apie 70 % rūmų. 1946–1960 m. rūmai buvo atstatinėjami. Nuo 1950 m. rūmuose veikia Balstogės medicinos universitetas. 1958 m. gruodžio 1 d. rūmai buvo įtraukti į Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašą.

O toliau kojas įmerkti į Negotyno ežerą… Gyžicko miestas yra žinomas kaip „tūkstančio ežerų kraštas”, nes apylinkėse yra daugiau nei šimtas ežerų. Tai yra puiki vieta atostogoms, ypač tiems, kurie mėgsta vandens sportą ir gamtą. Bet apie šį miestą ir ką jame nuveikti, jau rašėme ankstesniame blog‘e… Tad dalinuosi šių metų miesto vaizdais ir laukiu jūsų čia … O tiems kas neturi savo mašinos, galime pasiūlyti keliones autobusu su grupe.