Savaitgalis Rygoje

Kam nusibodo leisti laiką namuose ir norisi nuotykių, rekomenduoju trumpą pabėgimą nuo kasdienybės į Rygą! Išduosiu, Ryga ne tik sostinė, bet ir didžiausias Latvijos miestas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Siunčiu linkėjimus iš Rygos ir bandau ir jus supažindinti su šiuo gražiu miestu!!!

Rygos centre stovi Laisvės paminklas – granito ir vario juosiamas meno darbas simbolizuoja latvių tautos nepriklausomybės ir laisvės troškimą. Laisvės paminklo aukštis 42,7 metro.

XIX a. pabaigoje, sugriovus gynybinį miestą juosusį pylimą buvo prakastas upelis, o visa aplinka paversta žaliąja zona. Čia yra Bastiono kalnas – dirbtinis pylimas, suformuotas 1857-1859 m. Šalimais pastatas su Latvijos miestų herbai.

Parako bokštas. Šiuo metu tai – Latvijos karo muziejaus dalis. Šis bokštas – vienintelis iš 18 Rygoje stovėjusių gynybinių bokštų, atstatytas apie 1650 m. po to, kai senąjį bokštą nugriovė švedų kariuomenė. Statinys vadinamas parako bokštu, kadangi jame kurį laiką buvo saugomas parakas.

Šv. Petro bažnyčia – aukščiausia Rygos bažnyčia, tai garsus XIII amžiaus gotikos stiliaus valstybinės reikšmės architektūros paminklas.

Juodagalvių namai savo grožiu puikuojasi pačiame miesto centre. Šis architektūros paminklas pastatytas dar 1334 metais. Antrasis pasaulinis karas tapo jam lemtingas, tačiau virš įėjimo į Juodagalvių namą istorinis užrašas „Jeigu mane kada nors sunaikins, aš vėl pakilsiu“ tapo pranašiškas – prieš 800-ąsias Rygos metines juos atstatė. Ilgus amžius tai buvo turtingų pirklių ir jūreivių susirinkimo vieta. Juodagalvių namo siela yra veiklūs ir kupini gyvenimo džiaugsmo juodagalviai, kurie būdami jauni ir nevedę pirkliai, išsiskyrė savo temperamentu ir dideliu užsidegimu organizuojant įvairias šventes ir kultūrinius renginius. Jų entuziazmas šį namą padarė vienu iš pagrindinių kultūros centrų, kuris palaikė viso miesto visuomeninio gyvenimo pulsą.

Rolando statulos – viduramžių laisvo miesto simboliai, dažniausiai statyti centrinėse aikštėse. Skulptūros simbolizuodavo galimybę miestui laisvai vystyti prekybą ir turėti savo įstatymus, be to, nuo šios skulptūros anksčiau būdavo matuojami atstumai iki kitų miestų. Originali Rygos Rolando statula yra saugoma netoliese esančioje jau minėtoje aukščiausioje miesto bažnyčioje.

Viduramžiais Ryga buvo galingas Hanzos sąjungos, vienijusios Baltijos regiono ir Šiaurės Vokietijos pirklius, uostamiestis. Hanzos epochą primena istorinės Didžioji ir Mažoji gildijos. Šiuos pastatus anuomet augančiame mieste pastatė amatininkų ir menininkų gildijos.

Pačiame Rygos senamiestyje stovi išskirtinis pastatas – kačių namas. Šis pastatas slepia daugybę istorijų, o pasak vienos iš jų, čia gyveno turtingas pirklys, negalėjęs prisijungti prie vokiečių gildijų. Būtent dėl to, pačiame Rygos centre jis pasistatė labai gražų namą (priešais vokiečių gildijos namus) kurio stogą papuošė katės, vokiečių pirkliams atsukusios uodegas. Vėliau, ginčui išsisprendus ir Latvijos pirkliui patekus į norimą gildiją, katės buvo persuktos.

O štai ir „Trys broliai“ . Pavadinimas parinktas visai neatsitiktinai, jis kilo iš kaimyninės valstybės, Estijos, pastatų „Trys seserys“.

Rygos Domo katedra- tai Rygos ir Latvijos arkivyskupo katedra ir Katedros parapijos bažnyčia. Istoriškai Rygos katedra buvo centrinė Livonijos katedra iki Livonijos žlugimo 1561 m. Rygos katedra yra didžiausia viduramžių laikotarpio bažnyčia ir vienas iš seniausių sakralinės architektūros statinių Latvijoje ir Baltijos regione.

Bremeno muzikantų skulptūra buvo sukurta remiantis Brolių Grimų pasaka, visgi ši skulptūra turi ir politinį kontekstą. Asilas, šuo, katė ir gaidys žvelgia ne pro langą, o pro geležinę uždangą – į naują, geresnį pasaulį.

Miesto laikrodis Laima. Pirmą kartą šioje vietoje laikrodis atsirado 1924 m. tarybos nario Veckalno dėka, tam, kad gyventojai nevėluotų į darbus ir laiką visuomet matytų gatvėje. Kurį laiką laikrodis ir buvo vadinamas šio politiko pavarde. Vėliau jis pasidabino saldainių fabriko „Laima“ įkūrėjo pavarde, o po to – ir pačio fabriko pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo laikrodis naudotas kaip politinių skelbimų vieta, o šiais laikais tai viena populiariausių susitikimo vietų mieste.

Ortodoksų bažnyčia pastatytą 1884 metais. Tuo metu tai buvo brangiausias ir puošniausias pastatas mieste. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčią buvo perėmę liuteronai, o per abu karus statinys stipriai nukentėjo ir buvo atstatytas tik 1960 m. Sovietų laikais bažnyčia buvo paversta planetariumu.

Didysis Kristupas. Legenda pasakoja apie milžiną, ant savo pečių pernešusį kūdikį per Dauguvos upę ir už tai gavusį maišą auksinių monetų. Už šiuos pinigus esą vėliau buvo pradėtas statyti Rygos miestas. Latviai labai gerbia šį herojų – krantinėje stovi nauja Didžiajam Kristupui skirta skulptūra, o senoji, sukurta dar 1510 m., šiuo metu saugoma Rygos istorijos ir laivininkystės muziejuje.

Dar vienas įdomus objektas- Rygos pilis. Šioje vietoje XIV a. 5 deš. buvo pastatyta pirmoji Livonijos ordinui priklausiusi pilis. Vos po 40 metų ji buvo sugriauta ir 1515 m. atstatyta. 1919 m. lapkričio 18 d. paskelbus Latvijos nepriklausomybę pilyje įsikūrė Prezidento rezidencija, nuo 1922 m. čia veikia Latvijos nacionalinis istorijos muziejus. Sovietų okupacijos metu pilyje veikė dar keli muziejai ir Pionierių rūmai, tačiau atkūrus Latvijos nepriklausomybę čia vėl grąžinta prezidento rezidencija.

Daugelio pasaulio miestų pagrindinės aikštės yra perstatomos. Gidai pasakoja: „Čia kažkada buvo turgus!“ Tačiau Rygoje jis iki šiol yra! Miesto vidury, šalia Dauguvos.

Dauguva yra didžiausia Latvijos upė, prasidedanti Valdajaus aukštumoje, prateka Ochvato ežerą. Toliau teka per Rusijos teritoriją, Baltarusiją bei Latviją. Pabaigoje įteka į Rygos įlanką, Baltijos jūroje.
Daugavos upės ilgis – 1020 km, iš jų 357 km Latvijoje.