Kvepianti rožėmis Bulgarija

Balkanų pusiasalyje pasislėpusi Bulgarija gausiai apdovanota gamtos: čia gausybė dangų raižančių kalnų ir įspūdingų tarpeklių, o rytinę šalies dalį skalauja Juodoji jūra, siūlanti pasimėgauti 380 kilometrų ilgio pakrante. Atostogos Bulgarijoje? tikrai taip! Tik 2 val skrydžio ir jau prasideda atostogos.

Savo atostogoms pasirinkau Saulėtą krantą, nes šis kurortas turi vieną iš plačiausių paplūdimio juostų, kurios ilgis apie 8 km, o plotis – nuo 30 iki 100 metrų. Mėlynosios vėliavos apdovanojimas liudija, kad šie paplūdimiai švarūs ir puikiai prižiūrėti. Ir, žinoma, pats centras, kad būtų kur išeiti pasivaikščioti ar pasilinksminti. Todėl viešbutis Kuban, ilgą laiką buvęs kurorto simboliu, buvo pasirinktas neatsitiktinai. Pro balkoną matydavosi jūra ir Nesebaras.

Iš mūsų kurorto kas 20 minučių plaukė laivas (taksi) į nedidelę salelę, kur ir  įsikūręs vienas gražiausių Bulgarijos pajūrio miestelių – Nesebaras. Tai vienas iš seniausių Europos miestų, savo istoriją skaičiuojantis jau 3000 metų. Dar 1956 metais Nesebaras buvo paskelbtas miestu-muziejumi, o nuo 1983 metų įtrauktas į UNESCO saugomų paminklų sąrašą. Miestas (praeityje jis buvo vadinamas Mesembrija, arba Menebrija), šiame pusiasalyje buvo įkurtas jau antrajame tūkstantmetyje pr. m. e.. Ilgainiui miestas tapo graikų kolonija, kurioje įsikurdavo iš Megaros atvykę dorėnai. Paminėtina, kad Nesebaras ypač klestėjo helenistinės Romos ir Bizantijos laikais. Taigi, kelis tūkstantmečius šis miestas garsėjo kaip turtingas prekybos ir amatų centras. Tik nuo XV a., po turkų okupacijos, jo klestėjimas buvo pristabdytas. Tačiau pusiasalyje esantis kultūrinis palikimas nebuvo sunaikintas. Kai 1878 m. Bulgarija išsivadavo iš Otomanų imperijos, Nesebaras tapo nepriklausomu miestu, o 1886 m. jis buvo prijungtas prie Bulgarijos. Šiuo metu šis žavingas saulėtos Bulgarijos kampelis yra kruopščiai atrestauruotas ir atviras turistams. Jį galima pasiekti iš Saulėto Kranto plaukiant laiveliu, ar autobusu.


Bulgarija siūlo didelį ekskursijų pasirinkimą, vienų atostogų tikrai neužteks viską apžiūrėti! Mano lankomų objektų sąraše atsidūrė Ravadinovo pilis. Pilies statybos darbai prasidėjo 1996 metais, akmuo po akmens ir atsirado svajonių „viduramžių“ pilis. Pilies statyboms buvo sunaudota 20 000 tonų akmenų, specialiai išgautų iš Strandža kalnų. Pagalvokite, įprastas „KAMAZ“ gali būti pakrautas ne daugiau kaip 10 tonų. Taigi, per metus turėjo būti įkrautų ir iškrautų maždaug 1600 sunkvežimių „KAMAZ“. Be to, statyboms buvo pagaminta penkiasdešimt tonų paauksuoto vario. Pilies teritorija papuošta skulptūrinėmis kompozicijomis, esančiomis sode, parke yra labai gražus tvenkinys, kuriame plaukioja juodos ir baltos gulbės. Kituose tvenkiniuose plaukioja žuvys. Čia galima papietauti, apsirengti viduramžių rūbais ir pasidaryti foto, ar tiesiog pilies rūsiuose paragauti vyno. Pasakų pilis tikrai nukels į vaikyste, kurioje buvo sekamos pasakos apie princus ir princeses.

 

 

Dar viena išskirtinė atrakcija – išsimaudymas raudoname ežere. Netoli Burgo, yra natūralūs Atanasovko ežero baseinai. Tai gamtos rezervatas, kuris garsėja savo gydomuoju purvu ir druska. Dėl didelio druskingo vandens kiekio, nuo 1906 m., čia buvo gaminama druska. Per metus išgaudavo 40 000 tonų jūros druskos. 1980 m., ežeras buvo paskelbtas gamtos rezervatu. O dabar, kelionės metu, čia radau keletą baseinų, juose vanduo rožinis. Viename iš baseinų, dugne ne purvas o druska. Dėl didelio kiekio druskos, baseine galima plūduriuoti be pastangų, tai lyg antra Negyvoji jūra. Šalia baseinų, galima išsitepti kūną purvu ir tęsti grožio procedūras.

Nedidelis Sozopolio miestelis – tai pati seniausia Apollonia-Ponitca kolonija, įkurta Mileto miesto graikų dar 610 m. pr. Kr. Ši kolonija pavadinta dievo Apolono garbei. Sozopolio miestas, įsikūręs Burgaso įlankos pietuose, šiandien turistus traukia ypatinga senamiesčio aura.

Netoli Sozopolio teka Ropotamo upė. Čia auga 100 augalų rūšių, įtrauktų į Bulgarijos Raudonąją knygą, gyvena daugybė vėžlių, daugiau nei 250 rūšių paukščių, iš kurių 71 rūšis įtraukta Bulgarijos Raudonąją knygą.  Šia upe yra siūlomi pasiplaukiojimai laiveliu, manau, tikrai verta tai išbandyti. Plaukiant galėsite ne tik grožėtis upe, bet tikrai garantuoju, kad pamatysite vėžliukus!

O būnant Bulgarijoje, kur beeitumėte, visur lydės rožių kvapas. Rožių kvapo muilai, kremai, kvepalai ir net rožių skonio saldumynai. Kodėl? Rožė yra vienas Bulgarijos simbolių. Jau daugelį amžių bulgarai augina rožes, skina jų žiedus ir spaudžia iš šių dangišką ekstraktą – rožių eterinį aliejų. Sakoma, kad bulgarai pagamina 85 % viso pasaulio rožių aliejaus, o šalia Kazanlako miesto, įsitaisęs Rožių slėnis, laikomas vienu stambiausiu rožių eterinio aliejaus gamintoju ir eksportuotoju. Rožės pražysta maždaug kovo viduryje, kai oro temperatūra persirita per +5oC. Tuomet visas Rožių slėnis pasipuošia įvairiausių spalvų žiedais, o ore tvyrantis aromatas – svaigina. Rožių žiedų skynimo sezonas prasideda gegužės mėnesį ir tęsiasi iki birželio pabaigos. Jų surinkimas – neapsakomo kruopštumo ir didelės kantrybės reikalaujantis darbas. Kiekvienas gėlės žiedas nuskinamas rankomis ir keliauja į krepšelius, pasiūtus iš medžiagos arba nupintus iš gležnų karklo šakelių, o šie, tuoj pat siunčiami į distiliavimo fabriką, kur iš kvapnių žiedų mikliai išgaunamas rožių aliejus.

Nori ir tu susipažinti su Bulgarija? Keliaujam!