Slovakijos miestai

Slovakija visada asocijuojasi su Tatrų kalnais, stalagmitų- stalaktitų urvais, pilimis, tačiau šį kartą lankomės Košice mieste. Tai miestas rytinėje Slovakijos dalyje, antras pagal dydį šalyje (apie 230 tūkst. gyventojų), svarbus ekonomikos ir kultūros centras, dažnai tituluojamas Rytų Slovakijos sostine.

Trumpa istorija:

Košicė gyventojai pirmą kartą paminėti Paleolito eros pabaigoje. Tačiau pirmi rašytiniai Košicės paminėjimai randami tik nuo 1230 m. po Mongolų įsiveržimo 1241 m., Vengrijos karalius Bela IV pakvietė vokiečius kolonistus papildyti gyventojų gretas Košicėje. Miestas susikūrė iš dviejų nepriklausomų gyvenviečių: Žemutinės Košicės ir Viršutinės Košicės, kurios susiliejo XIII amžiuje.

Miestas sparčiai augo dėl savo strateginės padėties tarptautiniame prekybos kelyje į Lenkiją. Karaliaus suteiktos privilegijos padėjo vystant amatus, verslą, pažymint miesto svarbą. 1321 m. parėmęs karališkąją armiją lemiamu mūšio prie Rožanovcų prieš Amadé šeimą momentu, Košicė tapo laisvu karališku miestu. O 1347 m. Košicė tapo antruoju miestu Vengrijos laisvų karališkųjų miestų hierarchijoje, po sostinės Budos. Košicė buvo pirmas miestas Europoje, gavęs savo herbą 1369 m. iš Liudviko Didžiojo. Nuo pat XV amžiaus pradžios, miestas vaidino pagrindinį vaidmenį Pentapolitanoje – penkių svarbiausių rytų Slovakijos miestų lygoje (Bardejovas, Levoča, Košicė, Prešovas ir Sabinovas).

O dabar keliaujam pažindintis su miestu Hlavna gatve, kuri yra pagrindinė Košicės gatvė, apsupta senoviniais namais.

• Senamiesčio puošmena – gotikinė Šv. Elžbietos katedra, kuri yra didžiausia gotikinė bažnyčia Slovakijoje. Dabartinė katedra, pastatyta parapinės bažnyčios vietoje, kurią 1370m. sunaikino gaisras. Elžbietos katedra pradėta statyti maždaug 1378 m. Statybos vyko keliais etapais, 1491 m. per miestelio apgultį katedra buvo smarkiai apgadinta. Restauravimo darbus atliko mūro meistras Mikulas Krompholy iš Nisos, vadovaujamas Prahos Vaclovo. 1508 m. baigė statyti ir presbiteriją. Tie metai ir laikomi daugiau nei 100 metų trukusios katedros statybos darbų pabaiga. Pastatas ne kartą buvo restauruotas. Plačiausi restauravimo darbai vyko 1877 – 1896 metais. Dėl to katedros vidus ir išorė buvo gerokai pakeisti, siekiant grįžti prie pirminio plano. Paskutiniame restauravimo etape po šiaurine katedros nava buvo pastatyta kripta, kurią pagal prof. F. Schuleko projektus įgyvendino architektas A. Andreeti. 1906 m. čia buvo palaidoti Pranciškaus Rakoczi II ir jo draugų iš Turkijos palaikai.
• Dainuojantys fontanai – tai viena mėgiamiausių miestiečių susitikimų vietų Košicės senamiestyje. Šie fontanai veikia šiltuoju metų laiku, o vakarais nušvinta įvairiausiomis spalvomis.
• Košicėje išlikę viduramžių įtvirtinimai. Kadaise miesto gynybinė siena buvo apie 2,5 km ilgio, tačiau šiandien jos likę ne tiek ir daug. Buvusią galybę ir miesto sienų tvirtumą liudija Budelio bastionas (Katova bašta), Krmanovos gatvės bastionas ir Žemieji vartai (Dolna brana). Budelio bastiono, kuriame miesto ramybę kadaise saugodavo 8 patrankos, pavadinimas, manoma, kilo nuo netoliese buvusio miesto budelio namo.
• Netoli Budelio bastiono, šalia pagrindinės gatvės, istoriniame miesto centre, yra du pastatai, priklausantys vadinamajam Miklų kalėjimui. Abu yra XV amžiaus pirmosios pusės. Vėliau tą šimtmetį kampiniame name buvo įrengtas dar vienas aukštas, o pagal keraminę medžiagą ir dirbinius jau nuo XVI a. veikė puodžių dirbtuvės. XVII amžiaus pradžioje abu namai buvo sujungti ir rekonstruoti, kad būtų miesto kalėjimas ir kankinimų kamera. Nuo 1872 m., kai jurisdikcija buvo atskirta nuo miesto tarybos, pastatas iki 1909 m. buvo miesto policijos kalėjimas. Po dvejų metų jis buvo atiduotas muziejui. Objektai pilnai rekonstruoti 1940 -1942 m. Rytų Slovakijos muziejus sukūrė ekspoziciją „Košicės šimtmečiai“, susijusią su miesto ir pastato istorija.
• Švento Mykolo koplyčia . Pastatyta kaip kapinių koplyčia, XIV a pirmoje pusėje ir visada buvo parapinės bažnyčios dalis. Kasant naujus kapus, apatiniame koplyčios parke buvo rasti kaulų likučiai. Viršutinė dalis buvo skirta mirusiųjų ritualams. 1508 m. šiaurinėje dalyje buvo įrengtas praėjimas, kuris 1902 – 1904 m. buvo nugriautas rekonstruojant koplyčią. Ta proga į jos išorines sienas buvo įmūryti seni antkapiai, kad būtų išgelbėti nuo sunaikinimo.  Išorinė pastato apdaila gotikinė, bokštelis sumontuotas stogo konstrukcijoje. Ant altoriaus pavaizduotas mirusiųjų globėjas arkangelas Mykolas, nugalėjęs Šėtoną kaip drakoną. Jo šonuose yra arkangelai Rafaelis ir Gabrielius. Virš durų, vedančių į rūsį, yra seniausias Košicės herbas. Tai seniausias Europoje dokumentuotas miesto herbas. Kurį laiką koplyčia buvo slovakų bažnyčia, o katedra buvo vokiečių ir vengrų bažnyčia
• Jokūbo rūmai buvo pastatyti 1899 m. pseudogotikos stiliumi. Pastatas pastatytas iš Košicės Šv. Elžbietos katedros akmenų. Jis pavadintas pirmojo pastato savininko Arpado Jakabo vardu. 1945 m. (balandžio – gegužės mėn.) rūmuose buvo Čekoslovakijos prezidentas. 1992–2000 m. pastate veikė Britų taryba. Vėliau pastatas buvo naudojamas svarbiems socialiniams renginiams.Šiuo metu rūmai yra uždaryti dėl ieškinio dėl nuosavybės teisių.

• Immaculata – barokinė kolona, skirta maro aukoms atminti (XVIII a.). Sklando gandai, jog šioje vietoje yra paslėptos ir Šv.Valentino relikvijos.

Jei lankysitės šiame mieste, galite aplankyti muziejus

• Požeminis archeologijos muziejus, kuriame galima išvysti XIII-XV a. miesto gynybinius įtvirtinimus.
• Vaškinių figūrų muziejus – jame eksponuojamos žymių žmonių, susijusių su Slovakijos ir Košicės istorija, vaškinės figūros. Muziejus įsikūręs Šv.Urbano varpinės bokšte.
• Rytų Slovakijos muziejus – jame saugomas vadinamasis Košicės lobis, kuris buvo netikėtai aptiktas viename iš Hlavna gatvės namų.

O kas neabejingi slovakų valgiams, tikrai čia ras kavinių, restoranų pavalgyti ar pasmaližiauti.