Praeities pėdsakai

Visai netoli Lietuvos, Gižycke, šalia ežero, yra išlikusi įdomi vietą. Tai  Boyen tvirtovė, kuri buvo pastatyta 1843–1855 m. kaip objektas, blokuojantis strateginę sąsmauką tarp Niegocin ir Kisajno ežerų. 1843 m. balandžio pradžioje karalius Frydrichas Vilhelmas IV davė įsakymą pradėti tvirtovės statybas. Buvo parengtas projektas, kuriame buvo numatyta statyti šešiakampio plano molinį ir mūrinį užtvarinį fortą greta miesto, vadinamojoje Gižyckos sala.
Į fortą turėjo patekti pro Gižycko, Kętrzyńskos, Parako ir Vandens vartus, o visa tai turėjo apjuosti 2303 m ilgio siena.

Pastačius, tvirtovė gavosi netaisyklingo šešiakampio formos, telpanti į 316,34 m spindulio apskritimą. Šešiakampio kampuose išsidėstę šeši bastionai, kurių trys pavadinti generolo von Boyen vardais: Leopold, Ludwig ir Herman; kiti trys pavadinti pagal generolo šeimos devizą: Teisė (Recht), Šviesa (Light), Kardas (Schwert). Tvirtovėje sukurti šeši gynybos frontai išsidėstę trijuose lygmenyse. Tvirtovė buvo paruošta apie 3000 karių įgulai. Gižycko garnizonas buvo įkurtas 1859 m. Nuo 1889 metų Gižycke veikė komendantūra, o 1902 metais Bojeno tvirtovėje įsikūrė artilerijos sandėlis. Gynybos strategijos požiūriu svarbų vaidmenį vaidino Didžiųjų Mozūrų ežerų linija. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse natūralūs reljefo elementai ir aplink Bojeno tvirtovę pastatyti įtvirtinimai turėjo užblokuoti Rusijos kariuomenę, įžengiančią į Rytų Prūsiją, apgyvendinimui Vakarų fronte. Tuo metu Gižycko fortas taip pat vaidino svarbų vaidmenį sutelkiant kariuomenę Mozūrijoje, o kai po mobilizacijos didžioji kariuomenės dalis buvo iškelta iš Gižycko, mieste liko pulkas vadovaujamas 4000 karių. Šios pajėgos surengė daugybę reidų prieš atskirus besiveržiančios Rusijos armijos dalinius, o vėliau, 1914 m. rugpjūtį, sėkmingai apgynė Bojeno tvirtovę nuo Rusijos puolimo.Po Pirmojo pasaulinio karo tvirtovės paskirtis buvo pakeista, įskaitant ligoninę. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Bojeno tvirtovė buvo vienas iš Vokietijos kariuomenės, kuri iš Rytų Prūsijos įžengė į Lenkijos teritoriją, susitelkimo punktų. „Lötzen“ tvirtovės brigada buvo „Nord“ armijos grupės, besiveržiančios link Mlavos ir Modlino, dalis ir, be kita ko, dalyvavo mūšiuose netoli Wiznos. Karo metu įtvirtinimuose buvo įsikūręs Abvero centras, kuriame buvo mokomi generolo Vlasovo armijos kariai, perėję į vokiečių pusę. 1945 m. sausį užpuolus miestą tvirtovė buvo apleista be kovos.Nuo 1945 m. Boyen tvirtovė perėjo į Lenkijos kariuomenės rankas, kuri ja naudojosi tik ribotai. 1950-aisiais buvo priimtas sprendimas čia įkurdinti kelias maisto gamybos įmones, dėl kurių įvyko pertvarkos, didžiuliai sunaikinimai ir, svarbiausia, naujų pastatų statyba, visiškai nesuderinama su objekto charakteriu. Tokia padėtis susiklostė iki 90-ųjų pradžios, kai dauguma šių gamyklų buvo uždarytos. Nuo to momento Boyen tvirtovė tapo turistų dažnai lankoma vieta.