Pabūkime Kalėdų pasakos dalimi!

Artėjant šventiniam laikotarpiui, puošiasi Europos miestai ir gundo turistus savo kalėdinėmis eglutėmis, mugėmis… 2019 m. geriausio kalėdinio turgaus Europoje titulu apdovanotas miestas, sugundė ir mane. Taigi keliauju į Taliną ieškoti Kalėdų senelio.

Manoma, jog žodis „Talinas“ kilo iš danų kalbos frazės taani linna, reiškiančios „danų pilis“ arba „danų miestas“. Ši pavadinimo kilmė visai tikėtina – juk XIII a. Estijoje įsitvirtino Danijos karalystė. Tačiau miestas ne visada buvo vadinamas Talinu – iki pat 1918 m. Estijos sostinė vadinta Reveliu. Legendos byloja, kad senasis pavadinimas kilo iš elnių medžioklės, kai elnias žūdavo nukritęs nuo uolos. Išvertus iš vokiečių kalbos „Reh-fall“ reiškia „krentantį elnią“.

Miesto istorija:

Miesto pradžia – 10 a. įtvirtintas piliakalnis. Jo papėdėje vėliau susikūrė prekybos ir amatų gyventė – Žemutinis miestas. Pirmą kartą paminėtas 1157 (rusų metraščiuose vadinamas Kolyvane, Vakarų Europos šaltiniuose – Lyndanisse). 1219 jį užėmė Danijos karalius Valdemaras II Nugalėtojas. Čia pastatyta pilis, miestą imta vadinti Revaliu (vėliau Reveliu); estai jį vadino Talinu (taani linn – danų miestas). Nuo 1227 priklausė kalavijuočiams, 1230 iš Gotlando atsikvietus vokiečių pirklių gavo Liubeko teisę. 1238 grąžintas Danijai. Nuo 1240 vyskupijos centras. 1285 tapo Hanzos nariu. 1347 parduotas Livonijos ordinui. Šiam žlugus per Livonijos karą 1561 užimtas Švedijos. Per 1700–21 Šiaurės karą 1710 pasidavė Petro I kariuomenei, 1721 ir formaliai atiteko Rusijai. Nuo 1719 gubernijos centras, karinis uostas. Nuo 19 a. antros pusės estų (jie 1881 sudarė 57 % Talino gyventojų) tautinio atgimimo ir kultūros centras. 1870 nutiesus geležinkelį iki Sankt Peterburgo 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje labai išsiplėtė (1881 turėjo 45 900, 1917 – 159 000 gyventojų), tapo svarbiu pramonės centru; Talino uostas pagal krovinių mastą buvo ketvirtas Rusijos imperijos uostas. 1918 02–11 okupuotas Vokietijos kariuomenės. 1918 02 24 čia paskelbta Estijos nepriklausomybė ir sudaryta Laikinoji vyriausybė. 1918–40 Estijos Respublikos, 1940–41 ir 1944–1990 Estijos Sovietų Socialistinės Respublikos sostinė. Po II pasaulinio karo Talinas labai išsiplėtė (1989 turėjo 499 000 gyventojų), apsigyveno daug rusakalbių (1934 estai sudarė 86 % gyventojų, 1989 – 47 %). Nuo 1990 vėl Estijos Respublikos sostinė.

Talinas yra UNESCO Pasaulio kultūros paveldo objektas, todėl jo senamiestis yra viena iš pagrindinių turistų lankymo vietų. Mieste galime rasti:

Piritos vienuolynas buvo brigitinų vienuolynas, skirtas vienuolėms ir vienuoliams, įsikūręs Piritos rajone Taline. Jis veikė 1407–1575 m. Tai buvo didžiausias vienuolynas Livonijoje. Jo bažnyčia buvo 1360 kvadratinių metrų ploto, tai buvo didžiausias bažnyčios pastatas viduramžių Estijoje. Vienuolyno nuosmukis prasidėjo 1525 m. Estijoje priėmus protestantų reformaciją. Per Livonijos karą 1577 m., Piritos vienuolyną užpuolė rusų kariuomenė, vadovaujama Ivano Rūsčiojo. Jie apiplėšė vienuolyną, pagrobė jo turtus ir sudegino. Nuo tada Piritos vienuolynas buvo apleistas, tačiau vietiniai gyventojai naudojo greta esančias žemes kaip kapines.

Visai netoli Kadriorgo parkas –tai išskirtinis Estijos dvarų parkas, apimantis apie 70 hektarų. Jo statyba prasidėjo 1718 m.  Rusijos karaliaus Petro I įsakymu. Čia galima pamatyti XVIII, XIX ir XX a. parkų dizaino elementus. Populiariausios pasivaikščiojimo vietos parke yra Gulbių tvenkinys aplink jį – gėlynas, o promenadą, veda iš į prezidento rūmus. Parke yra keletas muziejų, tarp jų KUMU (Estijos dailės muziejus), Kadriorgo meno muziejus ir Mikkeli muziejus, taip pat paminklai tokiems kultūros veikėjams kaip skulptorius Amandus Adamson ir menininkas Jaan Koort.

 Kadriorgo meno muziejus yra vienintelis muziejus Estijoje, skirtas ankstyvajam Europos ir Rusijos menui. Barokiniuose rūmuose  saugomi ir eksponuojami Vakarų Europos ir Rusijos tapybos, estampų, skulptūros ir taikomosios dailės kūriniai. Laikinosiose parodose Estijos publikai pristatomos meno vertybės iš tarptautiniu mastu žinomų muziejų ir privačių kolekcijų, kurios padeda lankytojams geriau suprasti muziejaus kolekcijose esančius meno kūrinius. Be parodų, muziejuje taip pat organizuojama įvairiapusė edukacinė veikla, o pagrindinė rūmų salė su unikaliu interjeru ir akustika yra puiki vieta spektakliams ir koncertams. Rūmus supa nuostabus parkas, kuriame galėsite atsipūsti nuo miesto šurmulio.

Keliaujant artyn į miesto centrą mus pasitinka Viru vartai –  vienas iš pagrindinių įėjimų į Talino senamiestį. Iš abiejų vartų pusių esantys bokštai pastatyti XIV a. Ši vieta turistams dažnai būna ekskursijos po istorinį Talino senamiestį pradžia.

Reikėtų paminėti, kad seniausios Talino miesto sienos atkarpos buvo pastatytos XIII a. Per kitus tris šimtmečius ji tapo viena didžiausių ir stipriausių gynybos sistemų visoje Šiaurės Europoje. Daugiau nei pusė nuostabios gynybos sistemos išliko kaip miesto siena – tai 1,85 km sienos, 26 gynybiniai bokštai, 2 vartai ir dviejų priekinių vartų fragmentai. Patkulių apžvalgos aikštelė yra gera vieta apžiūrėti miesto sieną, ji lankytojams atveria daugybę bokštų. Čia yra galimybė pasivaikščioti maža sienos atkarpa, jungiančia Nunne, Sauna ir Kuldjala bokštus. Nuo sienos atsiveria nuostabus vaizdas į senamiestį ir Toompea.

Dar viena apžvalgos aikštelė, Kohtuotsa, yra Tompea kalno šiaurinėje pusėje. Nuo jos atsiveria puikus vaizdas į raudonus stogus, bei didingus viduramžiško senamiesčio  pastatus. Fone yra Suomijos įlanka, uostas ir Pirita rajonas. Nepamirštamos panoramos garantuojamos ištisus metus, nepriklausomai nuo orų.

Didieji pakrantės vartai ir Storosios Margaretos bokštas – šių statinių paskirtis buvo ne tik apsaugoti miestą nuo jūros pusės, tačiau ir nustebinti visus atplaukusius į uostą. Didieji pakrantės vartai kartu su Viru vartais yra paskutiniai iš šešių, per kuriuos Viduramžiais buvo įmanoma patekti į miestą. Pikk gatvėje esantys vartai pastatyti 1300 metais. XVI a. pradžioje jie buvo rekonstruoti, o šalia vartų pastatytas 25 metrų skersmens ir 20 metrų aukščio apvalus Storosios Margaretos patrankų bokštas. Šis statinys įvairiu laikotarpiu buvo naudojamas kaip parako ir ginklų sandėlis, kalėjimas, o šiuo metu jame įkurtas Estijos jūrų muziejus.

Talino senamiestis – viduramžių dvasia persmelkta miesto teritorija, kurioje sutelktos pagrindinės istorinės vietos. Tai akmeninių gatvių ir aikščių, senovinių šventyklų, rotušių ir prekybininkų cechų namų visuma. Nuo 1997 metų kvartalas buvo įtrauktas į UNESCO istorinio paveldo sąrašą. Senamiestis susideda iš apatinės ir viršutinės dalių. Praėjusiais amžiais Aukštutiniame mieste (Vyšgorode) įsikūrę buvo aristokratai.

Senamiestyje rasime Rotušės aikštę. Šioje istorinėje aikštėje nuo vienuoliktojo amžiaus turgavietė. Aikštėje yra vaistinė, veikianti nuo 1422 m. Kiekvieną žiemą aikštėje nuo 1441 m. puošiama Kalėdų eglė ir šurmuliuoja kalėdinė mugė. Rotušės aikštė ne tik linksmybių vieta, bet ir bausmių bei teisingumo vykdymo vieta. Raskite aikštėje iš akmenų sudėtą „L“ formą, kuri žymi paskutinę egzekuciją Taline, atliktą pastoriui Panickei 1694 m., kuris keptuve užmušė savo tarnaitę dėl blogo omleto. Apie viduramžiais čia atliekamas bausmes liudija ir prie vienos rotušės kolonų prikabintas kaklo žiedas su grandinėmis.

Taip pat Talino rotušės pastatas yra vienintelė išlikusi gotikinio stiliaus rotušė Šiaurės Europoje, garsėjanti 64 metrų aukščio aštuonkampiu bokštu. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Revelio rotušė paminėta 1322 m. Tuo metu tai buvo vienaaukštis pastatas, pastatytas iš kalkakmenio.

Rotušės vaistinė – seniausia Europos vaistinė, duris atvėrusi XV amžiaus pirmoje pusėje. XVI amžiaus pabaigoje pastatas buvo išnuomotas Johannui Burchardui, kuris padėjo pamatą vaistininkų dinastijai, kuri vaistinei vadovavo daugiau nei 300 metų. Vaistinėje toliau prekiaujama vaistais, vienoje iš patalpų atidarytas muziejus, kuriame galima apžiūrėti senovinius medicinos instrumentus.

Šv. Kotrynos pasažas (Katariina käik) – viena gražiausių mažų alėjų visame senamiestyje – viduramžiškas Šv. Kotrynos pasažas – jungia Vene ir Müürivahe gatves. Šiaurinėje pasažo dalyje galite rasti tai, kas liko iš Šv. Kotrynos bažnyčios (kurios vardu ir pavadinta alėja) ir įvairių didelių, senovinių antkapių, kurie seniau kabėjo šventoriuje. Šiaurinėje pasažo dalyje rasite daugybę amatininkų dirbtuvių. Čia galėsite stebėti, kaip gaminami viduramžiški daiktai, kuriuos vėliau galėsite nusipirkti.

Mieste rasite ir Didžiosios gildijos bei Juodagalvių gildijos pastatų. Pastaroji gildija vienijo pirklius, kurie negalėjo priklausyti Didžiajai gildijai. Įėjimą puošia nuostabios renesansinės durys. Pakelkite galvas aukštyn, nes jus pro binoklius stebi senamiesčio iškrypėlis. Pasakojama, kad priešais name gyveno pirklys su žavia žmona, kurią dieną ir naktį slapčia stebėjo kaimynas. Įsiutęs pirklys užsakė skulptorių pagaminti akylojo kaimyno biustą ir iškelti ant namo, jog kaskart kai jis spoksos matytų ne ką kitą, kaip save patį.

Vaikštant po miestą tikrai pamatysite Toompea kalvą.

Šioje 170 pėdų aukščio kalkakmenio plynaukštėje stovėjo senovinė 10 a. Estijos tvirtovė, kuri vėliau buvo padalyta į Didžiąją ir Mažąją tvirtoves su išskirtiniais gynybiniais bokštais, pastatytais XIII amžiaus pradžioje. Nuo Toompea kalvos atsiveria gražiausi Talino senamiesčio vaizdai. Reikėtų paminėti, kad Estijos mitologijoje Toompea žinomas kaip piliakalnis virš Kalevo kapo, kurį jo atminimui pastatė sielvartaujanti žmona Linda. Sukrovusi akmenis virš jo kapo. Čia rasime ir pastatytą skulptūrą Lindai.

Ant šios kalvos stovi pilis. Tompėjos pilis − viduramžių pilis, kurią pastatė vokiečių riteriai. Tai vienas iš seniausių ir didžiausių architektūrinių statinių Estijoje. IX−XI a. šioje vietoje stovėjo medinė pilis, o XIII−XIV a., ant Tompėjos kalvos, 50 m virš jūros lygio buvo pastatyta mūrinė pilis. Po Tompėjos kalva yra dar viduramžiais iškasti požemiai, kuriuose temperatūra tiek žiemą, tiek vasarą siekia vos 8 laipsnius šilumos. Kažkada čia buvo laikomi kaliniai, vėliau, per II pasaulinį karą, gyventojai požemiuose slėpdavosi nuo miestą bombarduojančių bombų. Sovietmečiu čia rinkdavosi ir maištaujantis jaunimas, kuriuos vienijo meilė pankrokui, išskirtinė išvaizda ir alternatyvus gyvenimo būdas. Dabar bokšto tuneliuose eksponuojami praeitį menantys daiktai.

Tompėjos pilyje įsikūręs Estijos parlamentas (Riigikogu). Ant Tompėjos pilies kampinio bokšto, vadinamo Aukštuoju Hermanu, plevėsuoja nacionalinė Estijos vėliava.

Tompėjos kalvos rytiniame kampe esanti erdvi Kohtu apžvalgos aikštelė yra ideali vieta norint apžiūrėti Taliną nekopiant siaurais laiptais į labai aukštą bažnyčią senamiestyje. Pasiekę aukščiausią vietą tolumoje pamatysite daugybę pastatų raudonais stogais, pilkus sargybos bokštus, gražias smailes, televizijos bokštą ir moderniojo Talino kontūrus.

Šalia pilies stovi Talino Aleksandro Neviškio soboras – XIX a. stačiatikių soboras Taline, pastatytas ant Tompea kalvos. Soboro architektas buvo Lietuvoje gimęs Michailas Preobraženskis. Aleksandro Neviškio katedra iškilo 1900 m. paskutiniojo Rusijos caro Nikolajaus II iniciatyva. Katedra pasižymi gausia puošyba, mozaikomis ir svogūno formos kupolais. Legenda pasakoja, jog katedra buvo pastatyta ant estų tautos didvyrio Kalevo kapo. Dar viena katedros ypatybė – tai 11 varpų, iš kurių didžiausias sveria net 15 tonų.

„Trys seserys“. Tai trys pirklių namai, menantys bent 1362 m. Daugiau kaip šešis šimtus metų jų savininkais buvo gildijų vyresnieji, miesto magistrato nariai, miesto merai. Dabar čia yra 5* viešbutis, kuriame buvo apsistoję Anglijos karalienė ir Japonijos imperatorius.

O šiuo šaltuoju laikotarpiu, šį miestą dar puošia ir kalėdinės dekoracijos, gatvės kvepia meduoliais ir karštu vynu. O atvykus tam tikru metu, vyksta ir koncertai bei galima susitikti Kalėdų senelį ir išsakyti jam savo norus. Gal pavyks Kalėdų rytą gauti išsvajotą dovaną.