Nebrangi savaitgalio praleidimo idėja – Sigulda

Artėjo savaitgalis, norėjosi ne tik būti namuose, bet ir ką nors įdomaus nuveikti. Kilo mintis, kad visai netoli nuo Rygos, Gaujos nacionalinio parko slėniuose, yra Siguldos miestas. Todėl ten ir išvykome. Miestas garsėja kaip Latvijos žiemos sporto sostinė: čia yra įrengta bobslėjaus trasa, kalnų slidinėjimo trasos su keltuvais, viduramžių pilių kompleksas. Atidarius geležinkelio liniją Ryga – Valka 1889 metais, palaipsniui Siguldoje padidėjo lankytojų skaičius. Didėjant miesto ir jo apylinkių populiarumui, taip pat padidėjo ir turizmo veiklos populiarumas ir plėtra. Dvarų savininkai atidarė naujas parduotuves, statė svečių namus, įrengė pėsčiųjų takus ir tiltus. Ūkininkai turistams siūlė vežėjų paslaugas, o kad būtų lengviau vaikščioti po kalvas, prekiavo kelioninėmis lazdomis.  Todėl XX – ojo amžiaus pradžios nuotraukose Siguldos lankytojai matosi su lazdomis rankose prie pilies griuvėsių ir kitose vietose. Lazda tapo Siguldos miesto simboliu, o 2007 metais mieste buvo įrengtas ir Lazdų parkas.

Šalia Lazdų parko stovi Siguldos pilis. Viduramžių pilis buvo pradėta statyti XIII a., pradžioje ir ilgą laiką buvo Livonijos ordino nuosavybė. Per daugybę karų pilis buvo apiplėšta ir sugriauta. XIX a., pilies griūvėsių teritorijoje kunigaikštis Kropotkinas pasistatė naująją pilį – gyvenamąjį namą su administracinėmis patalpomis. Joje nuo 1923 m., buvo rašytojų ir žurnalistų namai.

  

Lankantis Siguldos pilyje, pamatysite, tolumoje stovinčią dar vieną pilį – tai Turaidos pilis. Vykstant iš vienos pilies į kitą, būtina aplankyti ir Gūtmanio olą. Gūtmanio ola – tai seniausias turizmo objektas Latvijoje. Ola pradėjo formuotis prieš 10 tūkstančių metų, poledynmečio vandens srovėms išgraužus smiltainio uolas. Olos aukštis yra 10 metrų, plotis 12 metrų, o ant olos sienų užrašai, kuriuos čia paliko senieji keliautojai. Gūtmanio olos pavadinimas susijęs su mistiniais kulto ritualais ir tikėjimais, kad joje esančio šaltinio vanduo turi gydomųjų galių. Tačiau daugumai žmonių ola asocijuojasi su tikra, 410 metų senumo meilės legenda apie Turaidos rožę. 1601m. po karo pilies teritorijoje pilies raštininkas rado moters lavoną, glėbyje suspaudusį dar gyvą kūdikį, kurį jis parsinešė namo. Tai buvo mergytė, kurią pavadino Maija Roze (gegužės rože). Užaugusi ji virto tikra gražuole. Kartą ji sutiko pilies sodininką Viktorą ir jiedu įsimylėjo. Jiedu kasdien matydavosi prie Gutmano olos.  Tačiau nedorėlis Adamas Jakubowskis įsimylėjo Maiją. Sužinojęs, kad Maija su mylimuoju susitinka prie Gutmanos olos, kartu su patikėtiniu Peteriu parengė bjaurų planą  ir nusiuntė Maijai suklastotą Viktoro žinutę, kad ši prie olos ateitų kiek anksčiau. Supratusi Adamo klastą, Maija išsitraukė raudoną skepetaitę ir, pasakiusi, kad ji stebuklinga – kas ją užsideda, negali būti sužeistas, mainais į paleidimą ją pasiūlė Adamui. Jis nepatikėjo, bet Maija užsirišo skepetaitę ant kaklo ir paprašė Adamo kirsti jai galvą, tikindama, kad tikrai nenukentės. Jakubowskis nusprendė patikrinti, ar Maija sako tiesą, manydamas, kad savo gyvybe mergina nerizikuotų… ir Maija mirė. Vėliau prie olos atėjęs Viktoras rado mylimosios kūną. Iš pradžių žmogžudyste apkaltintas buvo jis, bet sukrėstas tragiškos sumanymo baigties, kareivis Peteris visiems papasakojo tiesą.

Nuo Gūtmanio olos veda pažintinis takas po Gaujos nacionalinį parką. Juo galima nueiti link keltuvo, kuris kelia per upę į Siguldą, ar pasiekti Turaidos pilį.

Dešiniajame Gaujos upės krante, 3 km., nuo Siguldos yra įsikūręs Turaidos muziejus. Muziejaus širdis – viduramžių pilis, pastatyta 1214 m., sunaikintos medinės lyvių pilies vietoje. Pilis laikoma Latvijos karinės istorijos liudininke, pergyvenusi karinius konfliktus tarp Rygos arkivyskupijos ir Livonijos ordino, lenkų, švedų ir rusų. Seniausi pilies komplekso pastatai išliko iki šių dienų. Turaidos pilyje dirbę archeologai, kasinėjimų metu rado daug senovinių daiktų, kuriuos galima išvysti pilies ekspozicijose.

Šalia pilies yra įrengtas skulptūrų parkas – taip vadinamas Dainų kalnas – dedikuotas latvių liaudies dainoms ir jų gyvenimo būdo filosofijos manifestui. Šiuo metu Dainų kalne ir greta esančiame Liaudies dainų parke yra pastatytos 25 akmens skulptūros, įprasminančios tų dainų tekstus.