Šiaurės Lenkija – neatrastas keliautojų lobis

Kelionės į Lenkiją išsiskiria savo įspūdinga istorija, nepakartojamu kultūriniu paveldu bei išskirtinio grožio gamtos šedevrais. Šalyje stūkso daugybė bažnyčių, rūmų, valstybinių pastatų, kurie yra vieni iš gražiausių visoje Europoje. Tiems, kurie turi kelias laisvas dienas ir rengiasi keliauti po Lenkiją, siūlyčiau puikią ir istoriškai vertingą kelionę po Šiaurės Lenkiją.

Visai netoli nuo Lietuvos sienos, Lenkijos miškuose greta Kenštyno miestelio galima apsilankyti buvusioje Hitlerio būstinėje. Arba bent jau išvysti tai, kas iš jos liko. Istorijos mėgėjams čia turėtų patikti. Vietovės pavadinimas kilęs nuo Hitlerio pseudonimo „Vilkas“, kurį jis naudojo savo asmeninėje korespondencijoje trečiajame dešimtmetyje. Bunkeris buvo skirtas 1941 m. birželio 22 d. invazijai į TSRS ir naudojamas iki 1945 m. sausio 25 d., kuomet Raudonoji armija pasiekė Vengoževo miestelį. Bunkerį sudarė 40 gyvenamųjų, ūkinių ir administracinių pastatų, 7 sunkieji ir 40 lengvųjų gelžbetonio bunkerių. Bunkerių aukščiai nuo šešių iki aštuonių metrų aukščio, iš viršaus apsodinti mišku. Į bunkerį buvo atvesta geležinkelio linija, šalia įrengti du aerodromai, telefono ryšys su Berlynu ir fronto linija. Bunkeryje dirbo 2 100 karininkų, kareivių ir civilių. Prieigos užmaskuotos, aplink esantys miškai – užminuoti. Bunkerio statybos taip pat įslaptintos, aplinkiniams gyventojams paskleisti gandai, kad čia bus statomas chemijos fabrikas „Askania“. Antrojo pasaulinio karo metu Hitleris bunkeryje praleido didžiąją savo laiko dalį – daugiau negu 800 dienų. Šiame bunkeryje 1944 m. liepos 20 d. Klausas fon Štaufenbergas įvykdė pasikėsinimą nužudyti Hitlerį. Nenorėdami, kad Raudonoji armija pasinaudotų bunkeriu, vokiečiai besitraukdami bunkerį susprogdino. Šiuo metu bunkeryje įkurtas muziejus, per metus sulaukiantis apie 200 000 lankytojų. Turistus, įvažiavusius į „Vilko guolio“ teritoriją, iškart apipuola gidai, įvairiomis kalbomis siūlydami savo paslaugas. Jų paslaugos kainuoja apie 20 eurų, o ekskursija trunka apie 1,5 valandos. Tačiau galima sumokėti kelis eurus, nusipirkti kelionių vadovą lietuvių kalba ir teritoriją tyrinėti savarankiškai. Norintiems pataupyti šis kelionių vadovas yra tikras išsigelbėjimas, nes jame yra visa reikalinga ir labai išsami informacija apie „Vilko guolį“. Čia yra sužymėti ir pėsčiųjų takai su informaciniais ženklais, todėl tą daryti nėra sunku.

Marienburgo tvirtovė Lenkijoje yra didžiausia gotikinė mūro pilis Europoje. Jai paskirti reikėtų bent pusdienį, kad viską pamatytumėte. Tiesa, vasarą prie bilietų kasų, esančių greta pilies, nusidriekia ilgos eilės. Pilyje 1274-1457 m. buvo įsikūrusi Didžiojo Kryžiuočių ordino būstinė. Kryžiuočių ordinas viduramžiais vykdė agresyvią ekspansiją į pagoniškus bei kitatikių kraštus. Pilies kompleksą supa tvirta gynybinė siena, kurią puošia gausybė bokštelių. Pilies viduje galima apžiūrėti gyvenamuosius apartamentus, sargų stebėjimo postus ir koridorius, koplyčią, Žiemos ir Vasaros menes ir kitas patalpas. Muziejuje eksponuojami viduramžių ginklai, skulptūros, amatininkų dirbiniai, gintaro papuošalai. Aukštutinės pilies pirmajame aukšte tiesiai iš kiemo galima patekti į buvusį kalėjimą, kuriame kalėjo ypač svarbūs kryžiuočių belaisviai. Vienoje iš jo patalpų 1361 m. kalėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Iš kalėjimo jis pabėgo, padedamas kryžiuočių jam patarnauti skirto lietuvių kilmės tarno Alfo (Alpio). Anot kronikininkų, Alpis padėjo Kęstučiui padaryti skylę sienoje ir parūpino žirgą bei baltą riterio apsiaustą. Visiškai netoli – kitą įdomią istoriją menanti patalpa. Tai buvusi kepykla, virš kurios viduramžiais buvo didžiojo magistro iždas. Pasakojama, kad kepėjai praardė skylę lubose, į maišus sukrovė brangenybes ir pabėgo iš pilies, tačiau netrukus jie buvo sugauti. Pilį vainikuoja į padanges šaunantis bokštas. Pakilus į jo viršūnę, galima apžvelgti ne tik pilį, bet ir visą dabartinį Malborko miestą ir jo apylinkes.

Visai netoli Malborko, už 50 km yra Gdansko miestas. Tai Lenkijos uostamiestis prie Baltijos jūros Gdansko įlankos. Rašytiniuose šaltiniuose miestas pirmą kartą paminėtas 997 m. Miesto valdžia nuolat keitėsi – skirtingais istorijos laikotarpiais Gdanskas priklausė vokiečiams, lenkams, Prūsijai. Tradicinis užsiėmimas Gdanske – pasivaikščioti po senamiestį. Jis dydžiu bene prilygsta Vilniaus senamiesčiui. Nors buvo beveik visiškai sunaikintas per Antrąjį pasaulinį karą, pokario metais Gdansko senamiestis buvo atstatytas pagal išlikusias fotografijas.

Sopotas – vienas populiariausių Lenkijos kurortų, kuris lankomas įvairių turistinių maršrutų metu ir internete dažnai lyginamas su lietuviškąja Palanga. Aplankyti Sopote, kaip ir kiekviename kurorte kulturine prasme nelabai yra ką: pagrindiniai traukos objektai čia yra paplūdimys ir molas. Norintieji gali pasigrožėti bažnyčia ar užkopus į švyturį pasimėgauti gražiu panoraminiu vaizdu, pasidairyto po nusidriekusį miestą iš viršaus. Kreivasis namas taip pat patraukia daugelio dėmesį ir yra dažnas fotografavimo objektas, todėl jei einate pro šalį, atkreipkite dėmesį.

Šiaurės Lenkijoje yra ir daugiau vietovių, kurias galima aplankyti. Viena iš jų yra Šventoji Lipka, arba Šventaliepė, dar vadinama šventąja Varmijos sala, į kurią plūsta maldininkai. Religinį ansamblį sudaro barokinis vienuolynas ir bažnyčia, kurios viduje „auga“ liepa – šios vietos simbolis. Bažnyčios vargonai, kuriuos sudaro apie 5000 vamzdžių, garsūs šventųjų figūrėlėmis, pamaldžiai linguojančiomis galvas vos tik užgrojus muzikai.

Gižycke galite pamatyti ir reto tipo konstrukciją – sukamąjį tiltą. Atplaukus laivui, šis tiltas būdavo ne pakeliamas, kaip įprasta, o pasukamas į šoną. Iki šių dienų tiltas puikiai veikia ir rankiniu būdu yra pasukamas pagal tam tikrą tvarkaraštį buriavimo sezono metu. Tilto pasukimas užtrunka apie 5 minutes. Savo išvaizda ir konstrukcija tiltas turi panašumų su Klaipėdos miesto piliavietės teritorijoje esančiu sukamuoju tiltu, kuris veikia tuo pačiu principu.

Nedidelis Griunvaldo kaimelis, esantis už pusšimčio kilometrų į pietvakarius nuo Olštino, garsus prieš 600 metų ties šia vieta įvykusiu Žalgirio mūšiu. Istorikų teigimu, Lietuvos-Lenkijos armiją sudarė apie 30 tūkstančių raitelių ir per 2 tūkstančius pėstininkų, o kryžiuočių gretose kovėsi per 20 tūkstančių raitelių ir apie 6 tūkstančius pėstininkų. Čia įsikūręs nedidelis muziejus, supažindinantis su viduramžių ginklais ir kryžiuočių vykdyta ekspansija į pagonių kraštus.

Olštinas laikomas Mozūrijos krašto sostine ir yra įsikūręs vaizdingoje vietoje tarp ežerų. Vien miesto ribose jų yra 11, o kiek dar ežerų apylinkėse. Seniausias Olštino statinys yra 14 amžiuje pastatyta pilis. Pilis žymi tuo, jog ją penkerius metus nuo 1516 m. administravo garsusis astronomas Mikalojus Kopernikas. Šiandien čia įsikūręs Varmijos-Mozūrijos muziejus, kuriame galima išvysti Mikalojaus Koperniko astronominę lentą – paties mokslininko pagamintą prietaisą. Pilyje vyksta koncertai, paskaitos, mokslinės sesijos, rodomi filmai.