Užburiančios atostogos Balio saloje!

Kai Lietuvoje šalta ir sninga, keliauju ten kur saulė lepina šiluma. Balio sala – tai pati garsiausia ir populiariausia Indonezijos salyno sala, kuri turtinga gamtos grožiu, stipria kultūra ir gilia istorija.

Salos ilgis tik 153 km, plotis 112 km, aukščiausias taškas – Agungo ugnikalnis (3148 m, aktyvus 1963−64 m., atsinaujino aktyvumas 2017 m.). Prieš 30 000 metų Baturo ugnikalnio išsiveržimas buvo vienas galingiausių žmonijos istorijoje. O dabar bandome apžiūrėti nors dalelę šios salos ir keliaujame į Tanah Lot šventyklą. Tai hinduistų šventykla įsikūrusi įspūdingoje vietoje – ant uolos, kurią skalauja jūra.

Teigiama, jog kadaise hinduistų šventikas Dang Hyang Nirartha (šyvitų kunigystės Balyje įkūrėjas) keliaudamas pietvakarine salos pakrante pavargo, todėl, pamatęs gražią nuožulnią uolą, nusprendė ant jos pasnausti. Pramiegojęs visą naktį, jis atsibudo kupinas jėgų ir pajuto, jog ši uola – šventa vieta, tinkama jūros dievams pagerbti. Pro šalį kaip tik ėjo žvejų kompanija. Šventikas jiems įsakė pastatyti ant uolos šventyklą. Šie patikėjo, jog vieta šventa, todėl pakluso šventiko įsakymui. Pagrindinė šventyklos dievybė yra Dewa Baruna arba Bhatara Segara, kuris yra jūros dievas ar jūrų galia, ir šiomis dienomis čia garbinamas ir Nirartha.

1980 m šventykla pradėjo byrėti, jos viduje tapo pavojinga būti. Todėl Japonų vyriausybė suteikė paskolą Indonezijos vyriausybei Rp 800 mlrd (maždaug 130 mln. USD)) išsaugoti istorinę šventyklą ir kitas reikšmingas Balio apylinkes. Ir štai kaip ji atrodo šiuo metu.

Ryžių terasos garsėja kaip vienas išskirtiniausių Balio kraštovaizdžių, todėl jį būtinai lankome ir męs. Įdomu tai, jog ryžiai Pietryčių Azijoje auginti dar priešistoriniais laikais. Pirmieji europiečiai paragavę šios grūdinės kultūros, buvo Aleksandro Makedoniečio kariai, o plačiau ryžiai Europoje paplito tik Viduramžiais. Šiandien ryžiai – populiarūs visame pasaulyje. Vis dėlto, tokių ryžių terasų, kokias galima pamatyti čia (Azijoje) – neišvysite niekur kitur.

Jatiluwih ryžių terasose – ryžiai auginami terasomis aukštyn. Jos puikiai įsikomponuoja į kalnų peizažą, o papildomo žavesio suteikia pavieniui augančios palmės ir tradiciniai vietinių gyventojų nameliai. Kur pažvelgsi – visur žalia.

Gražios išvaizdos ir dvasiniu požiūriu Balio širdis – Šventasis Bratano ežeras – yra centrinėje salos dalyje, daugiau nei kilometro aukštyje virš jūros lygio papėdėje. Bratano ežeras susiformavo prieš milijonus metų – vandeniui užpildžius senovinio ugnikalnio kraterį. Laikui bėgant, kadaise siautėjusią grėsmingą, niokojančią lavą, kalnus padengė vešli augmenija. Būtent ant šio nuostabaus rezervuaro kranto yra viena nuostabiausių Indonezijos šventyklų – Pura Ulun Danu.

Pura Ulun Danu buvo pastatytas XVII a. Jį sudaro keli pastatai, kai kurie iš jų yra mažose Bratano pakrantės salose. Dėl to pasiekiamas stulbinantis komplekso grožis. Deja, pagal indoneziečių įsitikinimus į religinių pastatų vidų neįleidžiami kitų tikėjimų žmonės, todėl iš Europos turistų atimama galimybė susipažinti su Ulun Danu interjerų grožiu. Tačiau įėjimas į šventyklos teritoriją yra atviras. Džiaugiamės ir tuo.

Ubudo beždžionių miškas? suintrigavo pavadinimas? Keliaujam paskaičiuosime kiek gi tų čia beždžionių gyvena! Mandala Suci Wenara Wana, arba gerai žinomas kaip Ubudo beždžionių miškas, yra Balio ilgauodegių makakų šventovė ir natūrali buveinė. Čia gyvena apie 1260 beždžionių, kurios skirstomos pagal vietovę kur gyvena (išskiriamos 5 beždžionių grupės), taip pat amžių. Parko darbuotojai beždžiones aprūpina maistu: papajomis; agurkais; kokosais ir kitais vietiniais vaisiais. Kažkada parke bananai buvo parduodami turistams, norintiems pamaitinti beždžiones, tačiau dėl to, kad beždžionės tampa per storos ir agresyviems turistams tai dabar draudžiama. Ubudo beždžionių miške yra 3 šventyklos, visos pastatytos apie 1350 metus.  Pietvakarinėje parko dalyje yra Pura Dalem Agung Padangtegal („Padangtegal Didžioji mirties šventykla“), dar žinoma kaip pagrindinė šventykla.Pura Beji arba Beji šventykla, esanti šiaurės vakarinėje parko dalyje, naudojama Hyang Widhi garbinimui.  „Šventojo pavasario“ maudymosi šventykla, tai dvasinio ir fizinio apsivalymo ir apsivalymo vieta prieš religines ceremonijas. Pura Prajapati arba Prajapati šventykla, esanti šiaurės rytinėje parko dalyje, naudojama garbinti Hyang Widhi. Šalia šios šventyklos esančios kapinės priima mirusiųjų palaikus laikinai palaidoti, kol jie laukia masinės kremavimo ceremonijos, rengiamos kartą per penkerius metus.

„Goa Gajah“ arba „Dramblių urvas“ yra Balio saloje netoli Ubudo. Kadaise buvo manoma, kad pagrindinė figūra buvo dramblys, todėl ir slapyvardis duotas Dramblio urvas. Kiti šaltiniai teigia, kad ji pavadinta šventyklos viduje esančios indų dievo Ganešo akmeninės statulos (kuriai būdinga dramblio galva) garbei.  Urvas pastatyta IX amžiuje. Nors tiksli urvo kilmė neaiški, manoma, kad jis buvo pastatytas kaip vieta dvasinei meditacijai. Legenda pasakoja, kad urvą sukūrė legendinio milžino Kebo Iwa nagas. Tačiau, nagrinėjant urvo stilių, šventovė tikriausiai buvo kilusi iš XI amžiaus Balio karalystės. Komplekse yra ir induistų, ir budistų vaizdų, Šivos simbolis, ir Ganešos atvaizdas, o prie upės yra išraižyti stupų ir čatrų atvaizdai, budizmo vaizdai.Olandų archeologai urvą iš naujo atrado 1923 m., tačiau fontanai ir baseinas buvo aptikti tik 1954 m.Šventyklai būdingi grėsmingi akmenyje iškalti veidai, kurių paskirtis, kaip manoma, yra apsisaugoti nuo piktųjų dvasių. Didelė maudymosi vieta šioje vietoje buvo iškasta tik šeštajame dešimtmetyje. Komplekse taip pat yra 7 moterų statulos (iš kurių 1 buvo sunaikinta dėl žemės drebėjimo), laikančios vandens ąsočius, vaizduojančios septynias šventas Indijos upes: Gangos upę, Sarasvati upę, Jamunos upę, Godavari upę, Sindhu upę, Kaveri upę ir Narmados upė.

Penglipuran kaimas yra vienas iš tradicinių kaimų, esančių Bangli Regency mieste. Įsikūręs 500–600 metrų aukštyje virš jūros lygio ir užima 112 hektarų plotą. 
Kaimas garsėja dėl savo visuomenės, kuri vis dar saugo savo tradicinę kultūrą savo kasdieniame gyvenime. 
Dauguma šio kaimo gyventojų baigę mokslus lieka dirbti ūkininkais. O štai kaip jis atrodo. 

Dar viena vieta, kurią reikia apžiūrėti paslaptingoji Gunung Kawi šventykla. Šis įspūdingas šventyklų kompleksas pastatytas XI amžiuje. Kompleksas susideda iš 10 uoloje išpjautų candi (šventovių). Paminklai skirti Udayana dinastijos karaliui Anak Wungsu ir jo mėgstamiausioms karalienėms. Jau nuo tada tai buvo ne tik pamaldų vieta, tačiau ir kapavietė.

Gunung Kawi kompleksas įsikūręs šalia Pakerisano upės esančioje dauboje. Tai pasakiško grožio slėnis, kuriame vešli augalija kontrastuoja su įmantriausiais uolų raižiniais, subtiliais šventyklų pastatais, slėpiningomis vienuolių celėmis, fontanais ir kapavietėmis.

Besakih šventykla žinomas kaip „Motinos šventykla“. Iš tikrųjų yra 23 atskirų šventyklų kompleksas 3000 pėdų aukštyje. Pura Besakih 1963 m. atkreipė dėmesį į pasaulį, kai šventykla, manoma, kad ji buvo išgelbėta dievų, stebuklingai išgyveno katastrofišką ugnikalnio Agungo išsiveržimą (jo metu žuvo maždaug 1700 žmonių). Milžiniški laiptai, dekoruoti raižynais iš Ramajana ir Mahabharata, leidžia piligrūvams pakilti į viršų. Skirtingos spalvos plakatai, plaukiojantys aplink Pura Penataraną Agungą, reiškia šventyklos atsidavimą Shiva , induizmo dievo naikintojui.
Pagrindinė komplekso šventovė yra Pura Penataran Agung. Simbolinis pagrindinės šventovės centras yra lotoso sostas arba padmasana, todėl ritualinis viso komplekso akcentas. Jis datuojamas maždaug XVII a.

Pura Taman Ayun šventykla yra nuostabi Mengwi imperijos šeimos šventykla.Šventyklos pavadinimas Taman Ayun verčiamas kaip „Sodo šventykla vandenyje“.Taman Ayun šventykla buvo pastatyta 17 amžiuje, pradėta 1632 m. ir baigta 1634 m. pirmojo karaliaus Tjokerda Sakti Blambangan. 2012 m. įtraukta į UNESCO sąrašą. Taman Ayun šventykla turėjo būti pagrindinė garbinimo vieta tarp mengvių žmonių, kad jiems nereikėtų keliauti toli į kitas šventyklas. Pura Taman Ayun kompleksą sudaro keturios skirtingos dalys, viena už kitą didesnės. Pirmasis vadinamas „Jaba“ arba išoriniu, pasiekiamas tik per vieną įėjimą ir taką per tvenkinius. Viduje, netoli įėjimo, yra nedidelė globėjų šventovė, o dešinėje yra didelė „wantilan“ salė. Toliau galima pamatyti nedidelį šventyklos junginį, pavadintą Pura Luhuring Purnama. Antroji ir trečioji terasos yra šiek tiek aukščiau nei pirmoji. Norėdami įeiti, lankytojai turi eiti pro antruosius vartus, ​​vadinamus Bale Pengubengan. Čia juos pasitinka dekoratyviniai elementai, vaizduojantys devynis induistų dievus, kurie saugo devynis kompaso taškus, vadinamus Dewata Nawa Sanga.Įmantriai puošnūs centriniai vartai yra atviri tik ceremonijų metu. Dar kiti vartai naudojami kasdieniniam įėjimui. Pavadinimas „Taman Ayun“ verčiamas kaip „gražus sodas“. Didžiuliai juosiantys baseinai kadaise buvo karališkosios šeimos poilsio vieta, čia rūmų tarnaitėms,  plaukiodavo mažomis baidarėmis. Dabar baseinai ir tvenkiniai aptverti, lankytojams neleidžiama įeiti.Į šiaurę nuo varpinės yra paviljonas, vadinamas Bale Loji. Senovėje čia kunigai ir apeigų palydovai ruošdavosi ir pailsėdavo.Šiais laikais čia galima pamatyti menininkus, užsiėmusius savo meno kūrimu. Čia taip pat galima įsigyti paveikslų. Manusa Yadnya muziejus yra kitoje kelio pusėje nuo šventyklos vietos. Muziejuje eksponuojami Balio induizmo ritualai ir žmonių perėjimo apeigos visais jų gyvenimo etapais.

Celuk kaimelis – labai garsus savo sidabro ir aukso dirbiniais, ypač juvelyriniais dirbiniais, abiejose kelio pusėse yra daugybė sidabro ir aukso galerijų. Čia galėsite pamatyti, kaip veikia sidabrakaliai ir auksakaliai. Dauguma menininkų buvo mokomi nuo mažens, nes tai menas, perduodamas iš kartos į kartą. Šiame kaime pagrinde gyveno ūkininkai, daugėjant turistų,jie paliko savo ūkį ir pradėjo mokytis gaminti sidabrą ir auksą. Tiksliau, 1976 m. beveik visi kaimo gyventojai tapo sidabro kalviais, o Celuk Village nuo tada buvo populiarus dėl savo gražių papuošalų ir kitų sidabrinių rankų darbo dirbinių. Sidabro kaime nėra sidabro kasyklos, ir dauguma žaliavos gabenamas iš kitų salos vietų.

Saloje daugybė ir krioklių. Tegenungan Village – turistų lankomiausias, netoli Ubudo esantis krioklys. Jį galima lankyti einant per pagrindinį įėjimą arba pasivaikščioti ir pasidžiaugti gamtos kūriniu iš viršaus. Nuo pagrindinio įėjimo leisdamiesi laiptais atrasite vietas, skirtas fotografuotis, tokias kaip paukščio lizdas arba inkilas. Nusileidus žemyn Jus pasitiks krioklio vėsa.

Kanto Lampo krioklys… sakoma, kad šio krioklio vanduo nuplauna visas įtampas susikaupusias kūne… ir išeini lyg naujai gimęs.

Žinoma, saloje yra be galo daug šventyklų ir vienų atostogų maža viską apžiūrėti. O kur dar „šventas“ ritualas kelionėse paragauti kažko naujo ar pasimėgauti egzotiškais vaisiais